Auditas
Audito supratimas ir sistema. Auditinės veiklos būtinumas. Audito kilmė ir jo raidos etapai. Audito sistema. Vidaus auditas. Nepriklausomas auditas. Valstybės auditas. Tarptautiniai audito standartai ir tarptautinės organizacijos. Tarptautiniai vidaus audito standartai. Tarptautiniai nepriklausomo audito standartai ir direktyvos. Tarptautiniai valstybės audito standartai. Tarptautinės vidaus auditorių organizacijos. Tarptautinės buhalterių apskaitos ir nepriklausomo audito organizacijos. Tarptautinės valstybinės audito organizacijos. Vidaus audito ypatumai ir funkcijos. Vidaus audito nuoseklumas. Vidaus audito darbo dokumentai. Vidaus ir išorinių auditorių bendradarbiavimas. Auditinės veiklos pagrindai. Audito atranka. Tikras ir teisingas vaizdas. Nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo supratimas. Auditoriai ir jų darbo reglamentavimas. Auditorių profesinė etika. Audito įmonės.
Apskaitos konspektas (15 pus.)
Audito samprata, tikslai ir klasifikavimas
Audito samprata, tikslai, klasifikavimas. Istorinė audito apžvalga. Audito samprata. Audito reikšmė. Būtinumas. Tikslai. Audito klasifikavimas. Audito sistemos elementai. Apskaitos ir audito ryšys. Auditas kaip savarankiška praktinės veiklos sritis ir kaip savarankiškas mokslas susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, t.y., kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų įmonių bei privačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo įmonės finansinės atskaitomybės tikrumą ir teisingumą..
Apskaitos konspektas (18 pus.)
Buhalterinė apskaita
Apskaitinės informacijos formavimo procesas. Apskaita, jos vaidmuo ir reikšmė. Apskaitos informacijos vartotojai. Apskaita ir informacija įmonės valdymo sistemoje. Apskaitos rūšys. Apskaitoje naudojami matai. Apskaitos tarnyba įmonėje. Apskaitos reglamentavimas ir modeliai. Bendrieji apskaitos principai. Reikalavimai apskaitinei informacijai. Apskaitininko profesijos samprata. Auditas. Ūkinės veiklos ciklas ir ataskaitinis laikotarpis. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Įmonės ekonominės padėties atspindėjimas atskaitomybėje. Turto sąvoka apskaitoje. Ilgalaikis turtas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Trumpalaikis turtas. Nuosavybės esmė apskaitoje. Ūkiniai faktai ir įvykiai. Įmonės finansinės atskaitomybės sudėtis. Metinė turto inventorizacija. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje. Apskaitos proceso organizavimas. Ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose. Dokumentų klasifikavimas. Apskaitos registrai. Dokumentų saugojimas. Operacijų fiksavimas sąskaitose. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryšys. Užbalansinės sąskaitos. Sąskaitų planas. Sąskaitų planas. Dvejybinis įrašas. Klaidų taisymas. Bandomasis balansas. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir. apskaitos ciklo užbaigimas. Duomenų kaupimo ir palyginimo principų esmė. Koreguojantys įrašai apskaitoje. Darbinė atskaitomybės lentelė. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas. Turto ir nuosavybės sąskaitų uždarymas. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Pardavimų ir pirkimų apskaita. Prekybinės veiklos esmė. Nuolat apskaitomų atsargų būdas. Periodiškai apskaitomų atsargų būdas. Pirkimų diskontai BRUTO būdas. Pirkimų diskontai NETO būdas. Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai. Pardavimų diskontų įvertinimas. Pardavimų diskontai. Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai. Ypatingi pardavimo atvejai. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita. Prekių kainų kalkuliavimas. Atsargų inventorizavimas. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Atsargų apskaita. Atsargų įvertinimo metodai. Atsargų apskaitos dokumentai. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Perdirbimo įmonių apskaita. Gamybos išlaidų klasifikavimas. Produkcijos savikainos apskaičiavimas. Pagamintos produkcijos savikainos ir pajamų ataskaitų rengimas. Produkcijos savikainos kalkuliavimas. Pagrindinės korespondencijos. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Ilgalaikio turto apskaita ir nusidėvėjimas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Nematerialaus ilgalaikio turto apskaita. Ilgalaikis finansinis turtas. Ilgalaikio turto remonto apskaita. Išperkamosios nuomos (lizingo) operacijų apskaita. Lizingo operacijų apskaita nuomotojo ir nuomininko įmonėje. Operacijų su vekseliais apskaita. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Pinigų apskaita. Kasos operacijų apskaita. Atsiskaitytinų asmenų apskaita. Valiutinių operacijų apskaita. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Darbo užmokesčio apskaita. Darbo užmokesčio organizavimas, formos ir rūšys. Pagrindiniai darbo užmokesčio apskaitos dokumentai. Darbo laiko apskaita. Atsiskaitymų su įmonės darbuotojais sintetinė apskaita. Darbo užmokesčio skaičiavimas nepagrindinėje darbovietėje. Vidutinio atlyginimo apskaičiavimas . Atostoginių skaičiavimas. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimas. Atidėjimai atostogoms. Darbo užmokesčio apmokestinimas įmokomis į garantinį fondą. Ligos, motinystės pašalpos. Tarnybinių komandiruočių apskaita. Darbuotojų materialinis skatinimas. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Kapitalo ir finansinių operacijų apskaita. Kai kurių terminų paaiškinimai. Rezervai ir jų apskaita. Pelno paskirstymo fiksavimas apskaitoje. Sąskaitų uždarymas. Dovanotosios nuosavybės apskaita. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaita. Kontroliniai klausimai. Finansinės atskaitomybės parengimas. Pagrindiniai reikalavimai finansinės atskaitomybės sudarymui. Metinės finansinės atskaitomybės teikimas ir skelbimas. Kontroliniai klausimai. Mokesčių sistema apskaitoje. Mokesčių apskaičiavimas. ir mokėjimas. Mokesčių rūšys ir klasifikavimas. Kontroliniai klausimai. Praktinės užduotys. Literatūros sąrašas.
Apskaitos konspektas (227 pus.)
Įmonės veiklos apskaita
Apskaita, uždaviniai ir jai keliami reikalavimai. Apskaitos rūšys. Apskaitos principai. Ūkinių operacijų fiksavimas: dokumentai, registrai. Dvejybinis įrašas. Jo taikymo ypatumai skirtingoms sąskaitų klasėms. Sąskaitų planas:klasės ir jų sudėtis. Ilgalaikis turtas: sudėtis, klasifikavimo ypatumai. Nusidėvėjimo formos, normos, skaičiavimo būdai. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, tapatumai ir skirtumai, klasifikavimo ypatumai. Atskaitomybė: rūšys, klasifikavimas ir sudėtis. Atskaitomybės pasirinkimo formos kriterijai. Ataskaitų turinys. Balanso politikos įgyvendinimo ypatumai. Vertikalioji ir horizontalioji balanso vertinimo taisyklės. Bandomojo balanso panaudojimas. Bankroto tikimybės nustatymas.
Apskaitos konspektas (46 pus.)
Įmonių veiklos apskaita
Apskaitos administravimas. Ūkinių operacijų fiksavimas ir atpažinimas. Apskaitos registrų normos. Dvejybinis įrašas kaip sąskaitų korespondencijos taisyklė. Sąskaitų planas. Turtas ir nuosavybė. Išlaidos ir sąnaudos. Pajamų ir sąnaudų apskaita. Sąnaudų minimizavimas. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir skirtumai. Atskaitomybė. Atskaitomybės klasifikavimas. Balanso apibūdinimas. Balanso teorijos ir politikos įgyvendinimas. Balanso politika.
Apskaitos konspektas (61 pus.)
Standartizacija
Standartizacijos atsiradimas, tarptautinės organizacijas raidos istorija. Standartizacijos tikslai ir uždaviniai. Standartizacijos principai. Standartizacijos terminai ir apibrėžimai. Standartų kategorijos. Standartų rūšys. Nacionalinė standartizacijos sistema. Standartizacijos tarnybos ir jų funkcijos. Lietuvos standartizacijos informacijos sistema. Standartizacijos darbų planavimas. Nacionalinės standartizacijos politika ir teisinis reguliavimas. Standartų klasifikacija. Standartų parengimas, tikrinimas, peržiūrėjimas, panaikinimas standartų nurodymo būdai. Užsienio valstybių standartų taikymas Lietuvoje. Metrologija. Svarbiausi metrologijos uždaviniai. Svarbesni metrologijos terminai ir apibrėžimai. Sertifikacija. Sertifikacijos sistemos organizacinė struktūra. Atitikties įvertinimo sistema. Prekių ir paslaugų ženklai. Kokybės vadyba ir ISO 9000 serijos standartai. Maisto produktų kokybės kontrolė. Kokybes vadybos ISO 9000 serijos standartai. Valstybinė kokybės inspekcija. STANDARTIZACIJOS ATSIRADIMAS, TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJAS RAIDOS ISTORIJA. Nėra vienos nuomonės dėl standartizacijos kilmės. Kai kas mano, kad standartizacija apima tik techniką. Bet tai klaidinga. Stichinė standartizacija atsirado jau pirmykštėje bendruomenėje kaip žmonių bendravimo tarpininkė. Garsai, gestai, mimika, vėliau kalba, bet kokie matavimo vienetai buvo standartizacijos pasireiškimai. Buvo nuomonių, kad standartizaciją žmogus pasiskolino iš gamtos. Mat gamta yra tobuliausia standartizuotoja. Metų, mėnesių, parų skaičiavimas, ilgio ir kai kurie kili matavimo vienetai buvo perimti iš gamtos. Standartizacijos sąvoka reiškia nustatytų taisyklių, normų ir pan. taikymą, tad galima lupti, kad ji atsirado gilioje senovėje. Pramonės standartizacijos pradžia reikėtų laikyti praeito šimtmečio vidurį, kai buvo standartizuoti sriegiai. Vokietijoje buvo standartizuotas geležinkelio bėgių plotis, bei nustatyti vienodi plytos matmenys.
Apskaitos konspektas (13 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt