Referatai Kursiniai Diplominiai

Saulė žvaigždė ir jos sistema
Įvadas. Saulė žvaigždė ir jos sistema. Saulės sistemos kilmė ir raida. Saulė - mūsų žvaigždė. Saulės sistema. Saulės reiškinių aktyvumas ir jų grėsmė žemei. Saulės reiškinių aktyvumas. Saulės grėsmė žemei. Išvados. Literatūra.
Astronomijos referatas (11 pus.)


Saulės kalendorius
Ištrauka iš darbo. Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po dviejų mėnesių nematomumo periodo ( apytiksliai 70 parų ). Egiptiečiai astronomai taip pat pastebėjo, kad Nilas išsilieja beveik tuo pačiu metu, kai pasirodo Sirijus, o savo ruožu šie abu reiškiniai sutampa su vasaros saulėgrąža. Kadangi beveik visi Egipto gyventojai buvo susitelkę Nilo slėnyje, o nuo šios “šventos” upės išsiliejimo labai priklausė ūkinė veikla, Saulės kalendorius čia įgijo gyvybiška reikšmę.
Astronomijos referatas (6 pus.)


Teleskopų rūšys ir jų ypatybės
Ištrauka iš darbo. Teleskopas – pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Pirmasis teleskopą sukonstravo italų astronomas G.Galilėjus 1610 m. Teleskopo paskirtis – surinkti kuo daugiau dangaus šviesulių šviesos, o jeigu stebima vizualiai – padidinti kampą, kuriuo matomas stebimasis objektas, ir šitaip sustiprinti skiriamąją akies gebą. Daug metų didžiausias pasaulyje buvo 508 cm skersmens Maunt Palomaro observatorijos ( JAV ) reflektorius, pastatytas Džordžo Elerio Heilio ( 1868­1938 ) iniciatyva. Heilio šūkis „Daugiau šviesos!“ galioja ir dabar, nes astronomai stengiasi pasiekti kuo tolesnius nuo Žemės objektus ir giliau pažvelgti į visatą. Teleskopai yra dviejų rūšių – refraktoriai ir reflektoriai. Ir vieni, ir kiti turi savo panašumų bet, deja, ir trūkumų.
Astronomijos referatas (5 pus.)


Venera
Ištrauka iš darbo. Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės. Venera ir Žemė beveik vienodos: jų matmenys, ir laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus skiriasi labai mažai. Veneros vidutinis tankis mažesnis negu Žemės, bet ji tikriausiai turi masyvų branduolį. Nepaisant to, Venera turi storą, tankią debesuotą atmosferą, kuri neleidžia matyti planetos paviršiaus.
Astronomijos referatas (4 pus.)


VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA
Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą.
Astronomijos referatas (9 pus.)


Visata
Visatos modeliai. Fridmano Visatos modelio variantų schema. Stebejimai ir Visatos modeliai. Visatos amžius. Stacionari ir begalinė Visata. Nors kosmologijos elementų galima įžvelgti daugelio įžymiausių pasaulio mąstytojų pažiūrose, jos apžvalgą pradėsime nuo paties paprasčiausio, bet drauge ir sudėtingiausio Visatos modelio. Tai begalinė laike ir erdvėje, stacionari ir tolydinė Visata. Erdvė joje trimatė, euklidinė. Tokią Visatą – tolygiai užpildytą žvaigždėmis ir galaktikomis euklidinę erdvę – nesunku įsivaizduoti, nors begalybės suvokimas ir sukelia kai kurių sunkumų. Iš pirmo žvilgsnio šie sunkumai atrodė daugiau psichologinio, negu fizinio pobūdžio. Nuodugnesnė analizė atskleidė tris tokias Visatos ypatybes, kurių niekaip negalima buvo suderinti su stebėjimų duomenimis. Tai stacionarios, begalinės Visatos paradoksai.
Astronomijos referatas (3 pus.)


Žemė
Žemė Visatoje. Žemės kilmė. Pirmykštės hidridinės Žemės hipotezė. Žemės dydis. Žemės sukimasis aplink ašį. Žemės judėjimas orbita aplink Saulę. Žemės pavidalas. Žemės sandara. Žemės pluta. O kas po pluta? Šilumos reiškiniai. Žemė - magnetas. Žemės charakteristika. NAUDOTA LITERATŪRA. Žmogus - Žemės planetos kūdikis. Jo atsiradimas ir raida priklausė nuo mūsų Žemės įvykių, o šie - nuo Visatos veiksnių. Mums atrodo, kad sistemoje Visata-Žemė-Žmogus svarbiausia vieta priklauso mums. Tačiau žinios apie Žemę rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema. Ją palaiko energijos ir medžiagų dinaminė pusiausvyra. Ji nėra labai griežta, būna svyravimų ir nukrypimų. Žemės kitimai geologinėje praeityje vyko dėsningai, ritmiškai ir cikliškai. Vieni jų vyko ramiai, kiti šuoliškai ir katastrofiškai. Šių kitimų priežastys buvo įvairios. Tačiau nėra abejonės, kad jos buvo susijusios su Visatos, Saulės sistemos ir Žemės raida. Jos tiesiogiai veikė ir veikia žmogų, jo evoliuciją ir pažangą. Tie kitimai laiko atžvilgiu formavo reiškinių ritmus ir ciklus, o erdvėje - tam tikrą geografinę įvairovę.
Astronomijos referatas (16 pus.)


Žemė
Kiek Žemei metų? Atradimų istorija. Žemės sandara. Geografinės ypatybės. Binarinė sistema. Žemė kaip magnetas. Literatūra. Žemė – trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s vidutiniu greičiu; Žemės siderinis periodas (žvaigždiniai metai) yra 365,26 dienos.
Astronomijos referatas (5 pus.)


Žemės grupės planetos
Merkurijus. Venera. Žemė. Marsas. Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios planetos ir įvairūs mažesni kūnai pvz.: kai kurių planetų palydovai. Visus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė ir tik viena spinduliuoja. Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspindėta Saulės šviesa, ir, nors danguje atrodo ryškūs, sunku patikėti, kad Visatoje jie toli gražu nėra tokie svarbūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Planetos skirstomos į dvi pagrindines grupes: Žemės grupės ir didžiąsias. Žemės grupės planetas sudaro palyginti mažos planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas, kurių skersmenys yra nuo 12756 km (Žemės) iki 4878km (Merurijaus). Šios planetos turi daug bendrų bruožų. Pavyzdžiui, jos visos turi kietą paviršių, sudarytos iš panašių medžiagų, tiktai Žemės ir Merkurijaus vidutinis tankis didesnis negu Veneros ir Marso.
Astronomijos referatas (9 pus.)


Žvaigždynai
Žvaigždės. Žvaigždžių evoliucija. Saulės masės žvaigždės evoliucija. Juodosios ir baltosios nykštukės. Galaktiniai ūkai. Ūkų katalogai. Ūkų švytėjimas. Žvaigždžių susidarymas. Nuo ūkų iki pulsarų. Ūkai: ankstyvoji stadija. Planetiškieji ūkai. Supernovos ir pulsarai. Pulsarai ir juodosios skylės. Nuo baltosios nykštukės iki juodosios skylės. Juodųjų skylių paieškos. Rentgeno šaltiniai. Dvinarės žvaigždės. Dvinarės žvaigždės ir jų sandara. Spektroskopinės ir užtemdomosios dvinarės. Dvinarių žvaigždžių reikšmė. Pulsuojančiosios žvaigždės. Periodo ir šviesio sąryšis. Už Galaktikos ribų. Ilgaperiodės kintamosios žvaigždės. Netaisyklingosios kintamosios žvaigždės. Pusiau taisyklingosios ir netaisyklingosios kintamosios žvaigždės. Šiaurės Vainiko R ir Dvynių U tipo žvaigždės. Novos ir kartotinės novos. Žvaigždžių spiečiai. Padrikieji žvaigždžių spiečiai. Kamuoliniai žvaigždžių spiečiai. Judantieji spiečiai. Žvaigždynai
Astronomijos referatas (14 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 |  3 | 4 |