Referatai Kursiniai Diplominiai

1997 biologijos egzamino klausimai
Augalų ir gyvūnų audinių sandara ir funkcijų palyginimas. Bakterijų sandara, dauginimasis, jų reikšmė biosferos azoto apytakai. Eukariotinės ir prokariotinės ląstelių sandaros ir gyvybinių funkcijų palyginimas. Fotozintezė. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinės chromosomos. Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos. Individualus gyvūnų vystymasis ir gyvenamoji aplinka. Kvėpavimas ląstelėje ir energijos virsmai organizme. Medžiagų apykaitos produktų šalinimas organizmuose. Medžiagų pernešimas vienaląsčiuose ir daugialąsčiuose organizmuose. Mitozės ir mejozės panašumai ir skirtumai, procesų ryšys su organizmų augimu ir dauginimusi. Mutacijos, jų tipai. Aplinkoje esantys mutagenai. Selekcijos genetiniai pagrindai. Augalų selekcijos metodai. Biotechnologija. Nubraižykite miško ar ežero bendrijos mitybos tinklo schemą. Detaliau pavaizduokite dvi mitybos grandines. Nurodykite jose mitybos lygmenis. Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Organizmų judėjimas ir atrama. Organizmų kvėpavimo būdai ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Erkių įvairovė. Erkių reikšmė gamtoje. Erkių platinamos ligos Lietuvoje. Apsisaugojimas nuo erkių. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Populiacijų dydis, tankis bei evoliuciniai procesai populiacijose. Rūšis, jos kriterijai. Vidurūšiniai santykiai populiacijoje. ir sporinių induočių sandara, dauginimasis, kartų kaita. Lietuvoje paplitę sporiniai induočiai. Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis miškams. Vandens vaidmuo ląstelėje, organizmuose ir ekologinėse sistemose. Žinduolių klasei būdingi požymiai, nulėmę dabartinį žinduolių klestėjimą. Kai kurių dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastys.
Biologijos konspektas (24 pus.)


Akies sandara ir ligos. Žmogaus nervų sistema.
Ašarų liaukų gaminamas skystis (ašaros) drėkina jautrią regeną ir išplauna į ją patekusius smulkius svetimkūnius; ašarų perteklius ašariniu nosies lataku nuteka į nosies ertmę. Rainelės vidury esančia anga (vyzdžiu) šviesa patenka į akies vidų. Vyzdys prietemoje išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Fotoaparato lęšius atstoja akies priekinėje dalyje šviesos spindulius laužianti ragena, akies kamerų skystis ir lęšiukas. Pro lęšiuką prasigavusi šviesa eina per stiklakūnį – į drebučius panašią medžiagą. Užpakalinėje akies dalyje esančioje tinklainėje susidaro regimo daikto atvaizdas. Tinklainėje prasideda regos nervas, kuris perduoda impulsus smegenims. Vieta, iš kurios išeina regos nervas, vadinama akląja dėme, nes joje nėra šviesai jautrių ląstelių... Nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės – neuronai. Jie turi kūną ir ataugas. Trumpesnės, gana išsišakojusios, nervinius impulsus perduodančius į neuroną ataugos – dendritai, – aksonai, arba neuritai, perduodantys impulsą iš neurono kūno. Neuronas turi tik vieną aksoną ir vieną ar kelis dendritus. Impulsas yra elektrinės prigimties signalas, plintantis nervinėmis ląstelėmis. Iš aksono impulsas neuroharmonų pagalba 100-130 m/s greičiu perduodamas į kito neurono dendritus, iš kurių toliau sklinda į neurono kūną. Aksonai būna mielininiai, t.y. padengti mielino dangalu ir atrodo balti, arba nemielininiai, sudaryti iš nemielininių nervinių skaidulų ir atrodo pilki...
Biologijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Akys ir jų sandara
Akis. Sandara. Vyzdys. Vyzdžio požymiai. Odena. Ragena. Priekinė akies kamera. Rainelė. Junginė. Lęšiukas. Stiklakūnis. Krumplynas. Gyslainė. Tinklainė. Regos nervas. Vokai. Ašarų aparatas. Akys turbūt svarbiausias jutimo organas, kuriuo mes matome mus supantį pasaulį. Jos yra apsauginėse kaulinėse kaukolės akiduobėse. Akių pora dirba kartu perduodama vaizdą į smegenis regos nervu. Akis – (lot. Oculus) – porinis regos organas, regos analizatoriaus dalis, priimanti kūnų spinduliuojamą arba atspindėtą šviesą. Akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp kūnų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Susideda iš akies obuolio, regos nervo, sujungto su galvos smegenimis, ir pagalbinio akies aparato – judinamųjų raumenų, vokų, junginės ir ašarų prietaiso.
Biologijos referatas (17 pus.)


Alkaloidus kaupiantys augalai
Įvadas. Alkaloidų istorija. Alkaloidų fizinės ir cheminės savybės. Alkaloidai augalų pasaulyje. Alkaloidų klasifikacija. Augalai turintis izochinolino grupės alkaloidų. Augalai turintis steroidinių grupės alkaloidų. Augalai turintis aciklinių grupės alkaloidų. Augalai turintis pirolizidino grupės alkaloidų. Augalai turintis piridino grupės alkaloidų. Augalai turintis purino grupės alkaloidų. Augalai turintis chinolino grupės alkaloidų. Augalai turintis indolo grupės alkaloidų. Alkaloidų nauda. Išvados. Žodis alkaloidas yra kilęs iš dviejų žodžių: arabų kalbos žodžio “alkali” kas reiškia šarmas ir graikų kalbos žodžio “edos” – panašus. Tiksliai išvertus, tai būtų: panašus į šarmą junginis. Taip pirmą kartą sobadiliną pavadino vaistininkas V. Meisneris.
Biologijos referatas (15 pus.)


Antibiotikai
Apibrėžimai. Antibiotikų eros pradžia. Antibiotikai žemės ūkyje. Antibiotikų kenksmingumas. Naudota literatūra. Antibiotikai - tai įvairios cheminės struktūros junginiai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu prieš tokius mikroorganizmus kaip bakterijos, grybai (kurie sukelia įvairias grybelines ligas), bei pirmuonys (lot. Protozoa). Antibiotikus gamtoje produkuoja daugybė gyvų organizmų -bakterijos, grybai ir augalai. Dabar sintetiniai antibiotikai savo įvairove nenusileidžia natūraliai gamtoje esančių pirmtakų gausybei.
Biologijos referatas (7 pus.)


Augalija, miškai Lietuvoje, jų apsaugos problemos
Įvadas. Augalija. Augalijos apsauga. Miškų raida. Ekologinės miškų funkcijos. Miškas ir šviesa. Miškas ir mikroklimatas. Miškas ir krituliai. Rūgščiųjų lietų poveiis miškams. Miškas ir nuotėkis. Miškai saugo dirvožemį. Barjeras cheminėms medžiagoms. Oro tarša. Miškų iškirtimas. Miškų apsauga. Faktai. Išvados. Mūsų dienomis rūpestis miškų, vaidinančių svarbų ekologinį, ekonominį, socialinį vaidmenį, likimu darosi vis aktualesnis ir svarbesnis visai žmonijai. Dažnai dėl elementarių žinių apie miško ekologinį vaidmenį stokos padaroma nepataisomų klaidų. Projektuotojai kartais miške mato tik poilsiavietes, o jų negalima projektuoti ten, kur svarbiausia - išsaugoti miško apsaugines funkcijas, kur dirvožemis jautrus žalingiems procesams, mielas akiai.
Biologijos referatas (16 pus.)


Augalų apsauga
Įvadas. Herbicidų naudojimas. Insekticidų naudojimas. Fungicidų naudojimas. Beicai. Įvairių kultūrų augalų apsaugos planai. Išvados. Literatūros sąrašas. Kokie bebūtų metai – lietingi ar sausi – kasmet tai vieni, tai kiti kenkėjai ar ligos puola žemės ūkio augalus, želia piktžolės, o kad augalai netrukdomai galėtų imti maisto medžiagas iš dirvožemio, būtų stiprūs, apsaugoti nuo įvairių neigiamų veiksnių, reikia nemažai jiems padėti, o pirmiausia tai išmanyti, kaip tai padaryti. Šiais laikais, kai vis atsiranda naujų cheminių produktų, reikia žinoti – nuo ko kas labiausiai tinka, galbūt užtenka jų ir mažesnių normų, kad nebūtų pakenkta augalui ir iš jo gaminamai produkcijai, kad nebūtų didelių išlaidų auginant augalus, kad ekonomiškai apsimokėtų užsiimti žemės ūkio gamyba.
Biologijos referatas (25 pus.)


Augalų genetika ir evoliucija
Evoliucijos istorija. Evoliucija ir genetinis kintamumas. Augalų evoliucija. Augalų selekcija. Masinė atranka. Individualioji atranka. Kryžminimas. Giminingas kryžminimas. Negiminingas kryžminimas. Tolimoji hibridizacija. Baltymų polimorfizmo analizė. Izofermentai. Baltymų elektroforezė ir jos metodika. Elektroforezių tipai. Genetinės įvairovės kintamumas populiacijose. Genetinė įvairovė. Genetinės įvairovės svarba. Efektyvusis populiacijos dydis Ne. Populiacijų genetika. Kryžminimasis ir fenotipai. Kryžminimasis ir genotipai. Alelių dažnį keičiantys veiksniai. Genetinio kintamumo šaltiniai. Mutacijos. Genominės mutacijos. Kombinacinis kintamumas. Krosingoveris. Rekombinacijos. Transpozonai. Butelio kaklelio efektas. Genų dreifas. Migracija. Natūralioji atranka palankesnė labiau prisitaikiusiems. Kastlo Hardy Wainbergo dėsnis. Filogenetiniai medžiai. Atstumų matricos metodai (distance Matrix Methods). Didžiausios tikimybės metodas (maximum likehood). Metodas (Parsimony). Molekulinis laikrodis. Kontroversija. Mokslinis metodas. Literatūros sąrašas.
Biologijos referatas (36 pus.)


Augalų skyriai
Vienaląsčiai žalieji dumbliai, daugialąsčiai siūliniai žalieji dumbliai, rudadumbliai ir raudondumbliai, žalioji samana gegužlinis, durpinės samanos, sporiniai induočiai (paparčiai, asiūkliai, patasai), gaubtasėkliai, plikasėklių augalų dauginimasis ir reikšmė, plikasėklių augalų įvairovė.
Biologijos konspektas (2 pus.)


Augalų vandens apykaita
Turinys. Įvadas. Vandens apykaita. Vandens sandara, fizinės bei cheminės savybės. Vandens formos dirvožemyje. Vandens patekimas į augalą. Vandens kiekis augale. Transpiracija. Augalų šakninė mityba. Makroelementų fiziologinė svarba. Mikroelementų fiziologinė svarba. Jonų sąveika. Augalų mityba azotu. Jonų patekimas į augalą. Augalų tręšimo fiziologiniai pagrindai. Hidroponika. Organinių medžiagų apykaita ir pernaša. Konstitucinės ir atsarginės medžiagos. Organinių medžiagų pernaša. Asimiliatų pernaša iš chloroplastų į citoplazmą. Tarpląstelinė asimiliatų pernaša. Asimiliatų pernaša floemos rėtiniais indais. Išvados. Literatūra. Darbe aiškinama kaip vanduo patenka iš dirvožemio į augalus, kaip vyksta vandens apytaka augale, kokį vaidmenį augalų augime vaidina įvairūs mikro- ir makroelementai, kaip jie patenka į augalų ląsteles, kokie galimi augalų pokyčiai, jei šių elementų gaunama nepakankamai. Taip pat šiame darbe aptariama organinių medžiagų apykaita ir pernaša augaluose.
Biologijos kursinis darbas (31 pus.)


Puslapiai:
 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |