Referatai Kursiniai Diplominiai

Citologijos raidos etapai
Ištrauka iš darbo. Citologija - (gr. kytos - ląstelė + logos - mokslas), biologijos šaka, tirianti vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų ląstelės sandarą vystymasi ir funkcijas. Citologijos mokslas yra skirstomas į: bendrają, tiria ląstelės sandarą, specialiają, tiria atskirų ląstelės tipų struktūros ypatybes ir lyginamąją, lygina augalinių ir gyvulinių ląstelių ir atskirų ląstelių tipų bendrumus ir skirtumus. Citologijos mokslas atsirado tada kai atsirado galimybė matyti pagrindinį tyrimų objektą ląstelę, o tam reikėjo mikroskopo. Pirmu citologijos raidos etepu yra laikomas anglų fiziko ir gamtininko Roberto Huko (1635 - 1703) mikroskopo pritaikymas biologiniams tyrimams atlikti.
Biologijos referatas (4 pus.)


DARŽOVĖS NE TIK MAISTAS BET IR VAISTAS
Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, o kai kurių rajonų gyventojai minta beveik vien tik augalais. Iš tinkamai parinktų įvairiomis proporcijomis augalų, žmogaus organizmas gali gauti pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, teikiančių energiją, bei atstatančių pagrindines medžiagų apykaitos metu suoksidintas medžiagas. Augalinis maistas yra bene pagindinis vitaminų (C, P, b-karotino, B9 (folinės rūgšties), organinių rūgščių (obuolių, citrinos, oksalo ir kt.), mineralinių druskų šaltinis
Biologijos referatas (14 pus.)


Dauginimasis
SPERMATOGENEZĖ. OVOGENEZĖ. MITOZĖ. MEJOZĖ. REDUKCINIS DALIJIMASIS. EKVATORINIS DALIJIMASIS. NELYTINIS DAUGINIMASIS. LYTINIS DAUGINIMASIS. MEJOZĖS IR MITOZĖS PANAŠUMAI. MITOZĖS IR MEJOZĖS SKIRTUMAI. Spermatogenezės ir ovogenezės palyginimas. Nelytinio ir lytinio dauginimosi palyginimas.
Biologijos konspektas (3 pus.)


Dinozaurai
Kas buvo dinozaurai? Ceratozaurai. Tetanuranai. Tiranozaurai. Paukščių protėviai. Strutiniai dinozaurai. Prozauropodai. Zauropodai. Gumbagalviai ir kiti augalėdžiai. Hipsilofodontai. Iguanoidai. Ančiasnapiai dinozaurai. Stegozaurai. Šarvuotieji dinozaurai. Raguotieji dinozaurai. TRIASO LAIKOTARPIS. JUROS LAIKOTARPIS. KREIDOS LAIKOTARPIS. Mityba. Gyvenimas bandomis. Kodėl dinozaurai išnyko?
Biologijos referatas (12 pus.)


Dirvožemyje gyvennčios erkės
Dirvožemis yra biotos gyvenamoji terpė. Kiekvienas kvadratinis žemės metras knibždėte knibžda nuo įvairiausių bestuburių gyvūnų. Vieni gyvūnai padeda organinėms liekanoms greičiau mineralizuotis ir humifikuotis, kiti turi įtakos dirvos struktūrai, treti - savo veikla nulemia greitesnį augalinių liekanų irimo procesą. Labai glaudžiais trofiniais ryšiais dirvožemyje yra susiję mikroorganizmai ir bestuburiai gyvūnai. Pirmiausiai bestuburiai gyvūnai augalines liekanas mechaniškai susmulkina ir padidina paviršiaus plotą, kas palengvina mikroorganizmų darbą.
Biologijos konspektas (27 pus.)


DNR. Baltymų sintezė
Nukleino rūgščių rūšys. NUKLEINO RŪGŠČIŲ YPATYBĖS. Rūgščių sandara. DNR sandara. RNR rūšys. tRNR sandara. DNR replikacijos etapai. Replikacijos etapai. Kaip genai koduoja amino rūgštis. Genetinis kodas. Baltymo sintezės eiga. Transkripcija. Informacinės RNR brendimas. Polisomos. Grandinės iniciacija. Grandinės elongacija. Grandinės terminacija. Kaip vyksta genų ekspresija. Baltymų sintezės santrauka.
Biologijos referatas (22 pus.)


Duobagyvių įvairovė ir pagrindiniai sandaros ypatumai
Įvadas. Tipas. Duobagyviai (coelenterata). Klasė. Hidragyviai (hydrozoa). Poklasis. Hidroidiniai (hydroidea). Poklasis. Sifonoforai (siphonophora. Klasė. Scifomedūzos (lot. Scyphozoa). Klasė. Koraliniai polipai (anthozoa). Poklasis. Aštuoniaspinduliniai koralai (octocorallia). Poklasis. Šešiaspinduliniai koralai (hexacorallia). Išvados. Literatūra. Priedai. Darbo tikslas - išsiaiškinti pagrindinius duobagyvių sandaros ypatumus, bei duobagyvių įvairovę. Uždaviniai. Kas yra bestuburiai ir kas jiems būdinga? kas yra duobagyviai ir kas jiems būdinga? kokios yra pagrindinės duobagyvių klasės ir kokie pagrindiniai sandaros ypatumai? kas yra hidragyviai ir kas jiems būdinga? kas yra scifomedūzos ir kas joms būdinga? kas yra koraliniai polipai ir kas jiems būdinga?
Biologijos referatas (14 pus.)


Dvisparnių būrys
Nariuotakojų tipas, vabzdžių klasė, dvisparnių būrys. Ištrauka iš darbo. Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi. Antenos ilgos, patinų plunksniškos, sukiškos. Trumpaūsių arba mūsinių dvisparnių pilvelis, antenos ir kojos trumpos. Suaugę dvisparniai dažniausia minta nektaru, kiti – įvair. Vabzdžiais, šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus krauju. Daugelis rūšių (pvz. maleriniai uodai) platina žmogaus ir gyvūnų ligas.
Biologijos referatas (3 pus.)


Erkės. Ligų sukėlėjos ir platintojos
Ištrauka iš darbo. Erkės, tai voragyvių klasės nariuotakojų būrys. Jų yra daugiau kaip 20 000 rūšių. Lietuvoje aptinkama daugiau kaip 1 000 rūšių. Erkės kūnas yra iki 5 mm ilgio, nenariuotas. Suaugusios erkės turi 4 poras kojų. Jų kūne galima atskirti galvutę, sudarytą iš žandikaukių ir kojų čiuopiklių, galvakrūtinę ir pilvelį. Jos taip pat turi cheliceras, pedipalpus kaip ir vorai. Vienos rūšys gyvena dirvose ir minta puvėsiais, kitos yra plėšrios, minta kitomis erkėmis. Tarp jų yra parazitinių rūšių. Prikibusių jų galima pamatyti mėšlavabalių kūno apačioje, ant kamanių, žirgelių, musių ir kitų vabzdžių. Nemažai yra augalų kenkėjų. Miške pavojingiausios yra kraujasiurbės erkės. Jų randama drėgnose krūmuotose vietos, miško pievelėse. Šios erkės, prisisiurbusios kokio nors gyvūno kraujo, padidėja iki pupos dydžio. Po 10 - 15 dienų nukrinta žemėn ir sudeda apie 17 000 kiaušinių. Iš jų išsiritusios lervos prikimba prie driežų, paukščių, smulkių graužikų. Po 2 mėnesių neriasi ir prisikabina jau prie stambesnių žinduolių. Dar po dviejų mėnesių nukritusios vėl neriasi ir virsta jau suaugusiomis erkėmis, kurios prisisiurbia prie gyvulio ar žmogaus.
Biologijos referatas (4 pus.)


Evoliucija
Evoliucija. Fosilija. Augalai. Gyvūnai. Žmogus. Žinduolių kilmė. Ištrauka iš darbo. Žemėje gyvena milijonai įvairiausių augalų ir gyvūnų. Iš kur jie visi atirado? Žmogus bandė atsakyti į šį klausimą ne vieną šimtmetį. Daugelis mokslininkų mano, kad patys pirmieji gyvi organizmai atsirado iš negyvų cheminių medziagų. Prieš daugiau kaip milijoną metų susidarė junginiai, kurie gebėjo save kopijuoti. Tai davė pradžia tam tikrai evoliucijai, kuri galiausiai atvedė prie pirmykštės tikrosios gyvybės.
Biologijos referatas (6 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |