Referatai Kursiniai Diplominiai

Evoliucijos mokslo sąvokos. Mokslininkai
Ištrauka iš darbo. Alogenezė – evoliuciniai pakitimai, leidžiantys individams geriau prisitaikyti prie užimamos adaptacinės zonos. Alogenezė nesusijusi su esminiais sandaros pakitimais. Tokio vystymosi pasekmė – gausybė artimų organizmų grupių, nevienodai prisitaikiusių prie tam tikrų sąlygų. Pakitimai vadinami alomorfozėmis, arba idioadaptacijomis. Daug žuvų (plekšnė) prisitaikiusių gyventi dugne (plokščias kūnas, spalva). Arogenezė – evoliuciniai pakitimai, susiję su esminiais organizmų sandaros persitvarkymais ir leidžiantys jiems praplėsti adaptacinę zoną, bei užimti naujas gamtines zonas. Pakitimai vadinami aromorfoze. (žuvų išėjimas gyventi į sausumą, varliagyviai). Adaptacinė zona – kompleksas aplinkos sąlygų, kuriomis gali gyventi tam tikra organizmų grupė.
Biologijos konspektas (3 pus.)


Evoliucijos teorijų paskaitų konspektas
LEU BGMU katedros Evoliucijos teoriju paskaitu pilnas kosnpektas. evoliucijos teorija - integruota disciplina, reikalaujantu žinių iš įvairių mokslų (fizikos, chemijos, matematikos ir kitų). Pagal Severcovą - gyvų sistemų istorinis prisitaikymo prie aplinkos procesas laike. Tai negrįžtamas procesas, bet yra išimčių. Laikas nėra matuojamas metais, mėnėsiais, bet E labai svarbi kartų kaita. Laikas matuojamas generacijomis.
Biologijos konspektas (15 pus.)


Fotosintezė
Aplinkos sąlygų poveikis fotosintezei. Polimerai – asimiliacinis krakmolas. Augalų augimas. Aplinkos sąlygų poveikis augimui. Oro ir dirvos drėgmės įtaka augimui. Aeracijos (O2) ir CO2 įtaka augimui. Augalų judesiai (pasyvūs, aktyvūs, atskirų augalo dalių judesiai). Fitohormonai ir kitos fiziologiškai veiklios medžiagos augaluose. Augalų vystymasis. Augalo gyvenimo periodai. Fotoperiodizmas. Vegetatyvinis dauginimasis. Nelytinis dauginimasis. Lytinis dauginimasis.
Biologijos konspektas (9 pus.)


Fotosintezė ir šiltnamio efektas
Tikslas. Kas yra fotosintezė? Kodėl augalai žali? Fotosintezės fazės. Kaip augalai paima saulės energija. Fotosintezes greitis. Šiltnamio efektas. CO2 kiekis atmosferoje per pastaruosius 20 metų. Žmogaus veikla ir jos dalys papildomame šiltnamio efekte. Temperatūros pokyčiai per praėjusius 150 000 metų. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Ateities prognozė. Iliustracijos. Išvada. Mano nuomonė. Literatūros sąrašas.
Biologijos referatas (13 pus.)


Galvos smegenys
Galvos smegenų sandara. Galinės smegenys. Tarpinės smegenys. Vidurinės smegenys. Užpakalinės smegenys. Pailgosios smegenys. Didieji pusrutuliai. Didžiausią žmogaus galvos smegenų dalį sudaro. didieji pusrutuliai-galinės smegenys. Jos labiausiai ištobulėjusios. Abu pusrutuliai tarpusavyje jungiasi didžiąja jungtimi. Pusrutulių paviršius yra nelygus, išvagotas įvairaus gylio vagų, dėl to jis gerokai didesnis. Kiekvieną pusrutulį pagrindinės trys vagos dalija į skiltis: kaktos, momens, smilkinio ir pakaušio. Žievė.
Biologijos pristatymas (10 pus.)


Genetikos konspektai
Paveldimumas. Kintamumas. Fenotipas. Monohibridinis kryžminimasis ... Dihibridinis... Recesyvinis... Dominuojantis... Morgano dėsnis. Nepaveldimas...Modifikacijos. Mutacijos klasifikuojamos... Genas. Chromatinas. Chromosoma. Centromera . Chrosingoveris. Nukleino rūgštis. Chromosomų konjungacija.
Biologijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Genetikos konspektai (2)
Genetika kaip mokslas. Genetiniai objektai. Ląstelės sandara ir atskirų jos organoidų funkcijos bei reikšmė paveldimumo ir kintamumo procesuose. Chromosomos morfologinė sandara. Chromosomos biocheminė sandara. Gigantinė politeninė chromosoma. "lempos šepetėlių" tipo chromosoma. Chromosomų dažymo metodai. Chromosomų preparatų ruošimas. Kariotipas. Galvijų, kiaulių, arklių, avių ir ožkų chromosomų rinkiniai. Chromosomų skaičiaus pakirtimai - genominės mutacijos. Chromosomų skaičiaus pakitimai - chromosominės aberacijos. Lytinių chromosomų skaičiaus pakitimai. Mitozė. Mejozė. Ląstelių dalijimosi biologinė reikšmė. Mitozės ir mejozės skirtumai. Spermatogenezė. Ovogenezė. Apvaisinimo procesas. Mendelio dėsniai. Monohibridinis analizuojamas kryžminimas. Supratimas apie fenotipą ir genotipą, homozigotiškumą ir heterozigotiškumą. Fenotipų ir genotipų dažnių apskaičiavimas. Dihibridinis ir polihibridinis kryžminimas. Nealelinių genų sąveikos tipai. Alelinių genų sąveikos tipai. Krosingoveris ir jo biologinė esmė. Pagrindiniai chromosominės (morgano) paveldimumo teorijos teiginiai. Nr ir jų reikšmė paveldimos informacijos perdavimui. Dnr sandara ir rūšys. Mitochondrinė dnr. Dnr replikacija - biologinė reikšmė ir molekulinis mechanizmas. Rnr sandara ir rūšys. Geno sandara funkcijos, savybės. Genų veiklos reguliavimas. Genetinis kodas. Baltymo sintezė - transkripcijos faktoriai. Transkripcija. Irnr brendimas. Baltymo sintezė - baltymo makromolekulių susidarymas. Genetinių žymenų panaudojimas kiaulininkystėje. Dnr skyrimas. Pgr stadijos ir panaudojimas. Restrikcijos fermentų veikimo principai, elektroforezė agarozės gelyje. Genetinių žymenų panaudojimas galvininkystėje. Modifikacinis kintamumas, priežastys ir tyrimo metodai. Mutacinis kintamumas, priežastys ir tyrimo metodai. Mutacijų klasifikacija. DNR reparacija. Galvijų paveldini susirgimai ir anomalijos. Kiaulių paveldimi susirgimai ir anomalijos. Arklių paveldimi susirgimai ir anomalijos. Paveldimų susirgimų išaiškinimo būdai ir eliminavimas.
Biologijos konspektas (27 pus.)


Genetiškai modifikuotų produktų panaudojimas ir su juo susijusios problemos
Darbo tikslai. Sužinoti, kas yra GMO; GMP? Koks GMP poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai? Kodėl produktai yra genetiškai modifikuojami? Ar genetiškai modifikuoti produktai (GMP) gali sukelti vėžį? Ar sveika valgyti GMP maistą? Kas yra GMO ir GMP? Poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Ar genetiškai modifikuoti produktai (GMP) gali sukelti vėžį? Kodėl produktai yra genetiškai modifikuojami? Nauda, kurią mato genetinio modifikavimo rėmėjai. Ar sveika valgyti GM maistą?
Biologijos pristatymas (19 pus.)


Gyvybės atsiradimas
Papraščiausią gyvą organizmą sudaro vienintelis struktūrinis vienetas - ląstelė. Sudėtingesnius organizmus - gyvūnus ir augalus - sudaro šimtai, net milijonai ląstelių; visi organizmai turi daug bendrų požymių, bet svarbiausias jų yra dauginimasis. Kiti požymiai yra judėjimas, reagavimas į aplinką, gebėjimas panaudoti sau aplinkos energijos šaltinius;
Biologijos referatas (6 pus.)


Gyvybės atsiradimas
Atrodo, gyvybę nesunku apibrėžti: akivaizdu, kad arklys gyvas, o uolos gabalas - ne. Ilgą laiką narpliodami mįsliną gyvybęs prigimties klausimą, biologai įsitikino, kad visų organizmų skiriamasis požymis - gebėjimas, gavus reikiamą kiekį žaliavų, gaminti į save panašius
Biologijos referatas (6 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |