Referatai Kursiniai Diplominiai

Kodėl sutrinka regėjimas
Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei. Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje.
Biologijos referatas (4 pus.)


Kontracepcija
Vienokia ar kitokia forma kontracepciją žmonės praktikavo tūkstančius metų. Iki atsirandant šiuolaikiniams metodams, moterys kišdavosi į makštį susmulkintas ir su aliejumi ar medumi sumaišytas vaistažoles arba citrinos sultyse suvilgytas jūros kempines, tikėdamos, kad tokiu būdu gali išvengti pastojimo. Ilgus metus apsiplovimas moterų tarpe buvo populiari, tačiau neveiksminga apsisaugojimo nuo nėštumo priemonė. Nuo šešiolikto amžiaus vyrams atsirado galimybė naudotis prezervatyvais. Nėra duomenų kiek iš tiesų veiksmingos buvo visos šios praeityje naudotos priemonės, tačiau jų paplitimas, atsekamas iš aprašymų folklore, liudija apie susidomėjimą gimstamumo reguliavimu, užkertant kelią nėštumo galimybe
Biologijos referatas (7 pus.)


Kryžmažiedžiai
BENDRAI APIE KRYŽMAŽIEDŽIUS. Augalų aprašymo planas. Vaisius - ankštara. Rapsai. Kopūstai. Sėjamoji pipirnė. Baltoji garstyčia. Lapinė garstyčia. Griežčiai. Ropės. Vaisiai - trūkvaisis. Valgomasis ridikas. Ridikėlis. Vaisiai - ankštarėlė. Valgomasis krienas. Vaistinis rėžiukas. Dirvinė čiužutė. APIBENDRINIMAS. Naudota literatūra.
Biologijos referatas (10 pus.)


Kumeliavimasis ir kumeliavimosi pagalbos suteikimas
Įvadas. Artėjančio atsivedimo požymiai. Kumeliavimasis. Atsivedimo komplikacijos. Profilaktika. Išvados. Kumelingumo trukmei įtakos turi kumelės veislė, amžius, fiziologinė būklė, šėrimas ir net metų laikas. Vidutiniškai kumelių nėštumo laikotarpis trunka apie 330-340 dienų. Yra žinoma, kad žemaitukų veislės kumelių kumelingumas vidutiniškai trunka 334 dienas..
Biologijos referatas (9 pus.)


Ląstelė
Ląstelė. Ląstelių sandara, jos palyginimas ir funkcijos-. Organizmų cheminė sudėtis. Medžiagų pernaša ląstelėje. Ląstelės dalijimasis-. Naudota literatūra. Turinys. Ląstelė yra visų organizmų struktūrinis ir funkcinis vienetas. Ji sudaryta iš organinių, mineralinių medžiagų ir vandens. Kadangi ląstelė - gyva struktūra, todėl svarbiausia sudėtinė jos dalis yra organinės medžiagos.
Biologijos referatas (11 pus.)


Lietuvos fauna
Paukščiai. Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė. Lietuvos paukščių rūšis. Lietuvoje perintis paukščiai. Nykstantis paukščiai. Antropogeninis poveikis paukščiams. Paukščių sezoninės migracijos. Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas virš Lietuvos teritorijos. Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams. Migruojančių paukščių skaičius. Paukščių žiemavietės. Žiemojančių jūros paukščių mirtingumas. Žuvys. Žuvų populiacijų būklė ir dinamika. Žuvų ištekliai mariose. Žuvų ištekliai ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Žuvų populiacijos parametrai. Monitoriniuose vandens telkiniuose selektyviniais tinklais sugautų žuvų vidutinė biomasė (kg). Monitoriniuose vandens telkiniuose selektyviniais tinklais sugautų žuvų vidutinis skaičius. Monitorinių, selektyviniais tinklais sugautų žuvų rūšių ešerio ir kuojos vidutinė biomasė ir skaičius. Dominuojančios amžiaus klasės kuojos ir ešerio populiacijose 1993 m. Buka ir Skroblus. Žinduoliai. Paplitimas, gausumas, dinamika. Žinduoliai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Smulkiųjų žinduolių būklė bei kitimo tendencijos. Žmogaus ukinės veiklos įtaka ekologinei pusiausvyrai. Genotoksikologiniai gyvūnų pakitimai. Literatūra.
Biologijos referatas (22 pus.)


Mėsinių avių auginimo technologija
Mėsinių avių auginimo technologija. Mėsinių avių vertinimas. Ėriukų augimo intensyvumas. Kontrolinis penėjimas ir pašarų sąnaudos. Avinų ir ėriavedžių vertinimas pagal palikuonių produktyvumą. Avių veisimas. Avių veisimo metodai. Mėsinių savybių gerinimas. Veislinės vertės nustatymas. Avių šėrimas. Avių mitybos normos. Sausosios medžiagos. Apykaitos energija. Pašarų baltymai. Angliavandeniai. Riebalai. Mineralinės medžiagos. Vitaminai. Avių ir ėriukų penėjimas. Ištrauka iš drabo. Technologija – tai visuma procesų ( operacijų), reikalingų tam tikrai produkcijai. Ji apima visus procesus, susijusius su avių kergimu, ėriukų atsivedimu bei jų išauginimu iki ėrienos ar avienos pateikimo rinkai.
Biologijos referatas (10 pus.)


Mikroorganizmai žmonių gyvenime
Mikroorganizmus naudojame dėl daugelio priežasčių. Mikroorganizmų auginimas pramoniniu mastu. Alaus gamyba. Duonos kepimas. Sūrių gamyba. Antibiotikų gamyba. Mikroorganizmų fermentai ir jų panaudojimo galimybės. Atliekų panaudojimas. Mikrodauginimas. Mikroorganizmų genetinės manipuliacijos. IŠVADOS.
Biologijos referatas (4 pus.)


Mineralinių trąšų įtaka dirvožemiui ir augalams
Mineralines trąšos. Mineralinių trąšų savybės. Azoto trąšos. Fosforo trąšos. Mineralinių trąšų vidutinės normos lauko augalams. Referatui naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Mineralines trąšos nemažiau svarbios negu organinės. Dideliuose ūkiuose, kuriuose yra nuo fermų labai nutolusių laukų, iki šiol užtekdavo vien mineralinių trąšų. Organinių trąšų nuošalūs laukai negaudavo ištisus dešimtmečius. Mineralinės trąšos svarbios įvairiais požiūriais. Tais metais, kai neįterpiamos organinės trąšos, mineralinės yra svarbiausias maisto šaltinis. Kai laukai gauna organinių trąšų, mineralines papildo ir sustiprina jų veiksmą, padeda subalansuoti visas augalams būtinas maisto medžiagas. Mineralinės trąšos pagal veikliąją medžiagą, esančią jose, skirstomos į azoto, fosforo, kalio, mikroelementines ir sudėtines bei kompleksines. Svarbesnių trąšų savybės bus nurodytos 1 lentelėje . Naudojamos dar ir kitokia mineralinės trąšos. Dėl didelės įvairovės ir sandėlių stokos, šias trąšas lakyti sunku ir dažnai nuostolinga.
Biologijos referatas (6 pus.)


Miškai
Miškai ir jų ištekliai. Pasaulio miškų tipai. Miškų ūkis. Kodėl lietuvoje mažėjo miškai? miškų mažėjimas dabar. Miškų reikšmė ekosistemai. Lietuvos miškų ištekliai ir naudojimo perspektyvos. Atliekų ištekliai medienos pramonėje ir jų panaudojimas. Valstybinės programos remiančios medienos atliekų panaudojimą. Medienos panaudojimo kurui plėtros privalumai. Katilų, pervestų deginti medienos atliekas, techniniai - ekonominiai rodikliai. "Žaliųjų" veikla Lietuvoje. Naudota literatūra. Žemėje miškai auga 4,2 mlrd. ha plote. Tai sudaro apie 30 proc. sausumos paviršiaus. Miškų yra visuose žemynuose, išskyrus antarktidą. Didžiausią plotą jie užima Azijoje, o mažiausią – Australijoje...
Biologijos referatas (17 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 |  6 | 7 | 8 | 9 | 10 |