Obuoliai
ĮVADAS. OBUOLIŲ CHEMINĖ SUDĖTIS. PRODUKTO KOMPONENTŲ CHEMINĖS SAVYBĖS. VANDUO. MINERALINĖS MEDŽIAGOS. ANGLIAVANDENIAI. VITAMINŲ SAVYBĖS. RŪGŠTYS. LIPIDAI. ANTOCIANDŲ, FITOCIDŲ, POLIFENOLŲ SAVYBĖS. KOMPONENTŲ POKYČIAI LAIKYMO METU. VANDUO. BALTYMAI. VITAMINAI. ANGLIAVANDENIAI. KITŲ MEDŽIAGŲ KITIMAS. PRODUKTO VIRŠKINIMAS ŽMOGAUS ORGANIZME. VIRŠKINIMAS. VIRŠKINIMAS BURNOJE IR SKRANDYJE. VIRŠKINIMAS ŽARNYNE. OBUOLIŲ NAUDA IR ŽALA ŽMOGAUS ORGANIZMUI. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. Obelis – rausvažiedžių šeimos medis, užaugantis iki 10 m aukščio, sunokinantis dažniausiai apvalios formos, įvairių dydžių, spalvų ir skonio vaisius. Manoma, kad obelų tėvynė Mažoji Azija Kaukazas, o šių vaismedžių auginimo istorija siekia pirmykščių žmonių amžių. Senoviniuose Romos ir Graikijos raštuose randama aprašų, kaip auginti, prižiūrėti vaismedžius. Senovės romėnai jau žinojo 35 obelų rūšis. Iš Graikijos ir Romos obelys pasklido Vakarų Europą. Manoma, kad šiuo metu auginamos dešimtys tūkstančių obelų veislių yra trijų veislių obelų, augusių Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose. Nėra žinoma, kur obelys pradėtos auginti pirmiausia, tačiau obuolius, jau vartojo senovės Egipto gyventojai.
Biologijos referatas (16 pus.)
Organizmų judėjimas ir atrama
ATRAMA. Vienaląsčių organizmų atramos f-ją atlieka sienelė ir citoskeletas. Aukštesnieji aug. atramos f-ją atlieka ramstiniai audiniai išsidėstę... Daugialąsčių gyv. atramą sudaro... JUDĖJIMAS. Vienaląsčiai organizmai. Augalai. Daugialąsčiai organizmai. Bestuburiai. StuburiniaI.
Biologijos konspektas (2 pus.)
Parazitizmas, parazito – šeimininko sąveika, parazitų įvairovė
Įvadas. Parazitizmo istorija. Šeimininkas (ekologija). Šeimininkas. Skirstymas. Endoparazitas. Poveikis. Kitos parazitizmo formos. Parazitiniai augalai. Džioveklės. Parazitiniai grybai. Kategorija: parazitiniai gyvūnai. Jautinis kaspinuotis. Paplitimas. Šukuočiai. Parazitizmas. Parazitizmas. Parazitai. Parazitinės bakterijos. Komensalinės bakterijos. Mutualistinės bakterijos.
Biologijos referatas (11 pus.)
Paukščių migravimas
Truputis paukščių migracijos tyrimo istorijos. Migravimo priežastys. Migravimo svarba paukščiams. Ar visi paukščiai migruoja? Ar migravimas paveldimas? Naudota literatūra. Truputis paukščių migracijos tyrimo istorijos. Jeigu neskaitytume kai kurių aprašomojo pobūdžio darbų, kuriuose iš dalies paminėtos paukščių migracijos, tai pirmą kartą mokslininkai paukščių perskridimas apibūdintas ir paaiškintas Aristotelio “Gyvūnų istorijos” aštuntoje knygoje (IV a. pr. m. e.). Dabartinius mokslininkus stebina Aristotelio žinios apie paukščių migraciją. Jo nuomone paukščių kelionės tai pasitraukimas į šiltesnius kraštus, atėjus atšiauriai žiemai. Taiklios Aristotelio pastabos apie paukščių riebalų kaupimą prieš rudeninį perskridimą. Taip pat jis žinojo, kad įvairios paukščių rūšys skrenda įvairiu laiku bei daugelį kitų momentų. Aristotelis tiek daug žinojo apie sezoninį paukščių perskridimą, kad jo mokslo pasekėjas Romos filosofas Plinijus, gyvenęs po 400 metų tik pakartojo skelbtas tiesas.
Biologijos referatas (8 pus.)
Paukščių prisitaikymas skraidyti. Migracija. Žiedavimas.
Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Paukščiai yra vienintelė stuburinių grupė (išskyrus šikšnosparnius), gebanti ne tik sklandyti. Bet ir skraidyti. Tai plunksnomis apaugę šiltakraujai gyvūnai, išliekantys aktyvūs nepriklausomai nuo aplinkos emperatūros. Sandara. Skraidančių paukščių galva nedidelė, kaklas judrus. Priekinės galūnės – sparnai – pritaikytos skraidyti.Plunksnos. Kontūrinės plasnojamosios plunksnos yra lanksčios ir lengvos, jos turi siaurą kietą stiebą ir iš abiejų pusių minkštesnes vėduokles, kurias sudaro nuo stiebo atsišakojusios plonos raginės ataugėlės – pirmosios ir antrosios eilės. Pirmos eilės ataugėlės prie stiebo prisitvirtinusios lygegrečiai. Iš abiejų jos pusių šakojasi dar plonesnųs antros eilės ataugėlės, gulančios ant gretimų ir užsikabinusios už jų mikroskopiniais kabliukais. (plunksna lanksti ir pro ja beveik nepraeina oras).
Biologijos konspektas (3 pus.)
Paviršinių vandenų užterštumas, jos ryšys su Lietuvos ekologine situacija. Šios problemos priežastys ir sprendimo būdai
Paviršinių vandenų tarša: pagrindiniai įtakojantieji veiksniai. Paviršinių vandens telkinių būklės vertinimas. Biologiniai indikatoriai. Fitoplanktonas. Makrozoobentosas (dugno bestuburiai). Žuvys (ichtiofauna). Makrofitai (aukštesnieji vandens augalai). Monitoringas. Upių monitoringas. Ežerų ir tvenkinių monitoringas. Baltijos jūros monitoringas. Baltijos jūra - didžiulis rūpestis. Išvados. Literatūra.
Biologijos referatas (13 pus.)
Pirmuonis Arcella
Turinys. Objekto aprašymas. Naudota literatūra. Priedai. Pirmuonys - tai heterotrofiniai ir autotrofiniai vienaląsčiai organizmai, turintys vieną ar keletą branduolių. Gyvena pavieniui ir kolonijomis. Kūno sandara labai įvairi. Jį sudaro viena ląstelė, kuri, vykdydama visas būtinas gyvybei palaikyti funkcijas, yra savarankiškas sudėtingas organizmas (Kazlauskas, ).
Biologijos referatas (5 pus.)
Riebalai
Riebalai. Apie riebalų apykaitą. Riebalų rūšys. Riebalų funkcijos. Riebalų svarba. Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes.
Biologijos referatas (12 pus.)
Riebalai arba lipidai
Ištrauka iš darbo. Lipidai įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių ir jų dalių sudėtį ir jų būtinai reikia gauti su maistu. Žmogui riebalų reikia ne tik dėl to, kad jie geras energijos šaltinis. Su riebaliniais komponentais žmogus gauna esminių riebiųjų rūgščių, kurių organizmas nesugeba pasigaminti. Su riebalais gauname riebaluose tirpstančių vitaminų, fosfolipidų, sterinų. Riebalai yra būtinas kai kurių biologiškai veiklių medžiagų organizme šaltinis. Riebalai yra būtini centrinės nervų sistemos veiklai. Pagaliau be riebalų ir maistas neskanus. Tačiau per didelis riebalų kiekis maiste (daugiau negu 30% energetinės vertės) skatina aterosklerozę, onkologines ligas).
Biologijos referatas (9 pus.)
Rūpinimasis kvėpavimo organų sveikata
Rūpinimasis kvėpavimo organų sveikata. Plaučių ligos. Nuo plaučių uždegimo galima mirti. Emfizema sumažina plaučių tūrį. Plaučių vėžį sukelia rūkymas. Plaučių vėžio paplitimas, etiologija. Tabako sukeltos ligos pakerta vis daugiau moterų. Literatūra. Mikrobus dažnai vienas žmogus kitam perduoda per kvėpavimo takus. Vieno nusičiaudėjimo pursluose gali būti milijardai bakterijų ar virusų. Gleivinę saugo gleivės ir pastovus blakstienėlių virpėjimas, bet jei užkrato elementų skaičius yra didelis ir mūsų atsparumas sumažėjęs, gali pasireikšti kvėpavimo takų infekcijos – peršalimas ir gripas.
Biologijos referatas (12 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt