Referatai Kursiniai Diplominiai

Šlapimo organai. Patelių ir patinų lytiniai organai
Kas sudaro funkcinį inksto vienetą? Iš kokių dalių sudarytas nefronas? Kokia inksto kūnelio sandara? Kokie procesai vyksta inksto kūnelyje? Kas sudaro inksto kūnelio kapsulės vidinę sienelę? Koks kamuolėlio kapiliarų endotelis? Kas sudaro barjerą, skiriantį kamuolėlio kapiliarų spindį nuo kapsulės ertmės? Kur gaminasi pirminis šlapimas? Proksimalinio vingiuotojo vamzdelio sandara ir f-ja. Kokia nefrono kilpos sandara ir funkcija? Kaip sudaryta neurono distalinio vingiuotojo vamzdelio sienelė? Surenkamojo inksto vamzdelio sandara ir funkcija? Kur pasigamina antrinis šlapimas? Kas yra pakamuolinis kompleksas, kaip jis funkcionuoja? Kas yra tankioji dėmė? Kokia inkstų taurelių ir geldelės sandara? Kokia šlapimtakio sienelės sandara? Kokie dangalai sudaro šlapimo pūslės sienelę? Koks šlapimo ištekamųjų latakų epitelis? Iš kokio audinio sudarytas balzganasis dangalas? Iš kokių ląstelių sudarytas spermatogeninis epitelis? kokių rūšių yra spermatogeninių ląstelių? Kas tai yra intersticiniai endokrinocitai? Kurios sėklidės ląstelės gamina vyriškąjį lytinį hormoną? kokiu epiteliu iškloti sėklidės tiesieji ir tinklo vamzdeliai? Kaip sudaryta antsėklidžio latako sienelė? Kokie dangalai sudaro sėklatakio sienelę? kaip sudaryta pūslinė liauka? Kokia priešinės liaukos struktūra ir funkcija? Kaip sudaryta stormeninė šlaplės liauka? Kokia varpos struktūra? kaip sudaryti varpos akytkūniai? Kokie audiniai dengia kiaušidę iš išorės? Kokios dalys skiriamos kiaušidėje? Kaip sudaryta kiaušidės žievė? Kaip sudaryta kiaušidės šerdis? Kokios kiaušidės funkcijos? Kokios yra kiaušidės folikulų rūšys? Jų struktūra. Kaip kinta folikulinis epitelis, augant folikului? Koks audinys sudaro augančio folikulo isorinį sluoksny ir kaip jis vadinamas? Kokį hormoną gamina augantis folikulas? Kas tai yra ovuliacija? Kas vystosi vietoj plyšusio folikulo? Kokios stadijos skiriamos geltonojo kūno vystymesi? Iš kokių ląstelių išsivysto geltonojo kūno liuteininės ląstelės? Kokia geltonojo kūno f-ja.? Kuo skiriasi nėštuminis geltonasis kūnas nuo ciklinio? kas tai yra aktezinis kūnas,kaip ir iš ko jis vystosi? Kokie dangalai skiriami kiaušintakio sienoje? Koks kiaušintakio epitelis? Kokie sluoksniai skiriami gimdos gleivinėje? Kas sudaro gimdos sienelės raumeninį dangalą? Kokie pakitimai stebimi gimdos raumeninio dangalo raumeninėse ląstelėse, nėštumo metu? Makšties sienelės struktūra. Rūšiniai makšties prieangio sienelės struktūros ypatumai.
Biologijos konspektas (7 pus.)


Trąšos
Apie trąšas. Organinės trąšos. Žaliosios trąšos. Mineralinės trąšos. Azoto trąšos. Fosforo trąšos. Kalio trąšos. Mikroelementinės trąšos. Kompleksinės trąšos. Mineralinių trąšų savybės. Literatūra. Organinės trąšos- tai trąšos, kurių maistingosios medžiagos yra augalinės arba gyvulinės kilmės organiniai junginiai. Tai dauguma vietinių trąšų (mėšlas, srutos, durpės, kompostas), žaliosios trąšos (sideracija), miesto komunalinio ūkio atliekos (šiukšlės, nutekamųjų vandenų nuosėdos), maisto, odų ir kai kurių kitų pramonės šakų atliekos sapropelis, guanas.
Biologijos referatas (10 pus.)


Vabzdžiai
Vabzdžiai - nariuotakojų tipo klasė. Tai gausiausia bestuburių gyvūnų klasė; vabzdžiai sudaro apie 90 procentų visų gyvūnų rūšių. Naminė bitė. Galvos forma ir sandara. Krūtinė. Judėjimo organai. Kojos. Sparnai. Pilvelis. Raumenys. Kamanė. Kraujotaka. Kvėpavimo ir nervų sistema.
Biologijos referatas (20 pus.)


Vandens augalai
Įvadas. Vandens augalų juostos. Mikrofitų juosta. Pasinėrusiųjų augalų juosta. Plačialapių plūdžių juosta. Vandens lelijų juosta. Nendrių - meldų juosta. Sekliųjų vandens augalų juosta. Vandens augalų anatominiai, morfologiniai ir fiziologiniai bruožai. Vandens augalų stiebai. Vandens augalų lapai. Vandens augalų šaknys. Vandens augalų dauginimasis. Išvados
Biologijos referatas (7 pus.)


Vanduo ir žmogus
Įvadas. Vanduo iš cheminės pusės. Vanduo iš geografinės pusės. Lietuvos vandenys. Vandens tarša. Būklė. Upės. Ežerai. Kuršių marios ir baltijos jūra. Požeminiai vandenys. Vanduo iš biologinės pusės. Vandens reikšmė organizmui. Plaukimo įtaka žmogaus organizmui. Plaukikų fizinės ypatybės. Vanduo iš medicininės pusės. Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai. Vandens ciklas. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė”. Vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi...
Biologijos referatas (17 pus.)


Vanduo maisto produktuose, organizme ląstelėse. Vandens reikšmė organizmui
Ištrauka iš darbo. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra bendra. Vanduo tirpina mineralines druskas, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse esti pakankamai vandens. Senstant vyksta audinių dehidracija, o tai glaudžiai susiję su sulėtėjusia medžiagų apykaita. Pagrindinė vandens reikšmė ta, kad organizme jis sudaro terpę, kurioje vyksta įvairiausios cheminės reakcijos. Įvairiausiuose mūsų audiniuose ir organuose vandens yra nevienodai. Apskritai vanduo sudaro didžiausią organizmo dalį (apie 60 - 70 %). Naujagimių organizme vanduo sudaro apie 75 % viso kūno svorio. Moterų organizme vandens 6 - 10 % mažiau negu vyrų. Negaudamas vandens, žmogus gali išgyventi vos keletą dienų. Netekęs apie 12 - 20 % vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais, šalinamais su skysčiais.
Biologijos referatas (7 pus.)


Virusai
Virusas. ŽIV kilmė. Kaip virusas pateko į Lietuvą. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) fizinės ir cheminės savybės. Naudota literatūra. VIRUSAS (lot. virus - nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra užkrečiami. Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Mažiausieji esti 12 – 18 nm, didžiausieji - 300 – 400 nm dydžio. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai – ir pro optinį. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas.
Biologijos referatas (3 pus.)


Vitaminai
Vitaminai yra mažos molekulinės masės organiniai junginiai, būtini normaliam organizmo vystymuisi, augimui ir veiklai. Kaip kofermentai, jie būtini fermentinių organizmo reakcijų komponentai. Vitaminai katalizuoja medžiagų apykaitą ir dalyvauja audinių bei organų biocheminėse reakcijose, bet jie nėra energetiniai ir plastiniai produktai. Organizmas nesugeba pasigaminti daugumos vitaminų ir turi juos nuolat ir reguliariai gauti su maistu . Maiste, be vitaminų, yra provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais. Pvz.: morkose randama karotinų, iš kurių organizme susidaro vitaminas A. Vitaminas C (askorbino rūgštis). Vitaminas P (citrinas). Pangamo rūgštis (vitaminas Bis).
Biologijos referatas (3 pus.)


Vitaminai, jų svarba žmogaus organizme
Vitaminais (lot. Vita – gyvenimas) buvo pavadintos maisto sudėtinės dalys, esančios jame mažiausiais kiekiais, bet labai reikalingos normaliam žmogaus ir gyvulių gyvenimui. Kai vitaminų cheminė prigimtis dar buvo nežinoma, juos sąlygiškai žymėjo lotyniškomus raidėmis. Nors dabar vitaminų struktūra nustatyta, vietoj ligų cheminių pavadinimų tebevartojamas įprastinis žymėjimas raidėmis.
Biologijos referatas (11 pus.)


Zoologija
TIPAS CHORDATA (CHORDINIAI). POTIPIS AKRANIA (BEKAUKUOLIAI). KLAĖ GALVACHORDZIAI. IEŠMUTIS. POTIPIS VERTEBRATA (STUBURINIAI). ANTKLASIS PISCES (ŽUVYS). KLASĖ KREMZLINĖS ŽUVYS (CHONDRICHTHYES). KLASĖ KAULINĖS ŽUVYS (OSTEICHTHYES). SAUSUMOS STUBURINIAI – KETURKOJAI – TETRAPODA. Klasė VARLIAGYVIAI AMPHIBIA. TIKRIEJI SAUSUMOS STUBURINIAI AMNIOTAI (ROPLIAI, PAUKŠČIAI, ŽINDUOLIAI). KLASĖ REPTILIA (ROPLIAI). KLASĖ AVES (PAUKŠČIAI). KLASĖ MAMALIA (ŽINDUOLIAI). ŽEMESNIEJI žinduoliai. BŪRYS: KLOAKINIAI. BŪRYS: STERBLINIAI. AUKŠTESNIEJI žinduoliai. Oda. Skeletas. Jutimas. Virškinimas. Kvėpavimas. Kraujotaka. Šalinimas. Lytiniai organai. Vystymasis.
Biologijos konspektas (17 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |  9 | 10 |