• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

1997 biologijos egzamino klausimai
Augalų ir gyvūnų audinių sandara ir funkcijų palyginimas. Bakterijų sandara, dauginimasis, jų reikšmė biosferos azoto apytakai. Eukariotinės ir prokariotinės ląstelių sandaros ir gyvybinių funkcijų palyginimas. Fotozintezė. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinės chromosomos. Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos. Individualus gyvūnų vystymasis ir gyvenamoji aplinka. Kvėpavimas ląstelėje ir energijos virsmai organizme. Medžiagų apykaitos produktų šalinimas organizmuose. Medžiagų pernešimas vienaląsčiuose ir daugialąsčiuose organizmuose. Mitozės ir mejozės panašumai ir skirtumai, procesų ryšys su organizmų augimu ir dauginimusi. Mutacijos, jų tipai. Aplinkoje esantys mutagenai. Selekcijos genetiniai pagrindai. Augalų selekcijos metodai. Biotechnologija. Nubraižykite miško ar ežero bendrijos mitybos tinklo schemą. Detaliau pavaizduokite dvi mitybos grandines. Nurodykite jose mitybos lygmenis. Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Organizmų judėjimas ir atrama. Organizmų kvėpavimo būdai ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Erkių įvairovė. Erkių reikšmė gamtoje. Erkių platinamos ligos Lietuvoje. Apsisaugojimas nuo erkių. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Populiacijų dydis, tankis bei evoliuciniai procesai populiacijose. Rūšis, jos kriterijai. Vidurūšiniai santykiai populiacijoje. ir sporinių induočių sandara, dauginimasis, kartų kaita. Lietuvoje paplitę sporiniai induočiai. Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis miškams. Vandens vaidmuo ląstelėje, organizmuose ir ekologinėse sistemose. Žinduolių klasei būdingi požymiai, nulėmę dabartinį žinduolių klestėjimą. Kai kurių dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastys.
Biologijos konspektas (24 pus.)

Augalų skyriai
Vienaląsčiai žalieji dumbliai, daugialąsčiai siūliniai žalieji dumbliai, rudadumbliai ir raudondumbliai, žalioji samana gegužlinis, durpinės samanos, sporiniai induočiai (paparčiai, asiūkliai, patasai), gaubtasėkliai, plikasėklių augalų dauginimasis ir reikšmė, plikasėklių augalų įvairovė.
Biologijos konspektas (2 pus.)

Aukštesniųjų augalų ir gyvūniniai audiniai
Gyvūniniai audiniai. EPITELINIS AUDINYS. JUNGIAMASIS AUDINYS. RAUMENINIS AUDINYS. NERVINIS AUDINYS. Aukštesniųjų augalų audiniai. GAMINAMIEJI AUDINIAI. PASTOVIEJI AUDINIAI. Dengiamieji audiniai. Ramstiniai audiniai. Parenchima. Apytakos audiniai. KARNIENĄ (FLOEMĄ) sudaro rėtiniai indai, parenchima ir karnienos plaušai. MEDIENĄ (FLOEMĄ) sudaro vandens indai, parenchima ir medienos plaušai.
Biologijos konspektas (1 pus.)

Biologijos knygos 8 klasei konspektas
Varliagyvių klasė. Roplių klasė. Paukščių klasė. Žinduolių, ir žvėrių, tipas. Ištrauka iš darbo. Varlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių ir pan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kai kurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais, vabalais, besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pamačius kokį nors vabalą ji iškiša savo liežuvį ir vabalas prie jo prilimpa. Varlės aktyvios tik šiltuoju žiemos laiku, žiemą jos miega. Varlės kūnas suplotas, didžiulė galva nežymiai pereina į liemenį. Nors varlė neturi kaklo vis tiek gali judinti galvą. Galvoje yra dvi didelės akys, pridengtos vokais. Vokai drėkina varlės akis. Varlė gali kvėpuoti ir atmosferos oru, ir po vandeniu. Varlės turi šlaunis, blauzdas ir letenas ir pan. Griaučiai sudaryti iš tų pačių dalių, kaip ir ešerio, bet varlė turi ir kojas. Nuo žuvų skiriasi tuo, kad turi kaklo slankstelį varlės šonkauliai neišsivystę. Raumenys: Varlės raumenys labiau išsivystę nei žuvies. Juk varlė ne tik plaukioja bet ir šokinėja!
Biologijos konspektas (4 pus.)

Biologijos konspektai
Karalystės ir jų ypatybės. Bakterijos; virusai; sandara; palitimas; apsauga. Grybų sandara; reikšmė gamtoje. Dumblių sandara; dauginimasis. Samanų ir paparčių dauginimasis; vystymasis. Kirmėlių klasių požymiai. Kirmėlių reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenyme Nariuotakojų tipo klasės; kūno sandara; skirtumai. Vabzdžių vystimasis. Žuvų vystimasis ir prisitaikymas gyventi vandenyje. Varliagyvių vystimasis ir prisitaikymas. Roplių ypatybės. Paukščių prisitaikymas skristi; reikšmė. Žinduoliai. Mitybos ryšiai ekosistemoje; ryšiai tarp rūšių. Org. ir negyvoji aplinka. Žmogaus poveikis gamtai.
Biologijos konspektas (5 pus.)

Biologijos valstybinio egzamino konspektas
Ląstelė, jos sandara, organoidai ir funkcijos. Šaknies ir stiebo pirminės anatominės sandaros palyginimas. Meristeminių audinių sandara ir vystymasis yvariose augalų grupėse. Sumedėjusių augalų šaknies ir stiebo antrinė anatominė sandara. Įvairių augimviečių augalų lapo sandara. Lapas -fotosintezės organas. . Bakterijos, jų sandara, mityba, klasifikacija ir ekologija. Lelijainių (vienaskilčių) ir magnolijainių (dviskilčių) augalų vaisiaus ir sėklos sandara. Papėdgrybiai, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Valgomųjų ir nuodingųjų grybų pažinimo svarba, grybavimo gamtinės ir etninės problemos. Bendra žaliųjų dumblių charakteristika. Gniužulo struktūros tipai ir jų evoliucija. Dauginimasis ir ekologija. Samanūnai, jų sandara ir biologija. Lietuvos samanūnų botaninė įvairovė. Fotosintezė- šviesinių ir tamsinių reakcijų visuma. Kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Lietuvos kerpių flora ir jos ištirtumas. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Kitos dviskilčių augalų šeimos, nagrinėjamos vid. mokykklos botanikos kurse. Parazitiniai grybai. Svarbiausių rūšių biologija, sukeliamos ligos ir apsisaugojimo nuo jų būdai. Miglinių (varpinių) augalų šeima. Lietuvos lelijainių augalų flora, saugomos rušys. . Sporiniai induočiai, būdingieji jų sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos sporinių induočių bruožai. Mognolijūnų (gaubtasėklių) augalų dauginimosi ciklas. Dvigubas apvaisinimas, jo reikšmė. pelėsiniai grybai ir mieliagrybiai. Heterotrofinių organizmų vaidmuo medžiagų apykaitoje. Pušūnų (plikasėklių) būdingieji sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos pušūnų flora, gamtinė reikšmė. Šiuolaikinė gyvų organizmų karalysčių sistema, jos kūrimo raida, klsifikavimo principai ir karalysčių charakteristika. Žiuželinių pirmuonių sandaros ir biologijos ypatybės bei reikšmė. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių įvairovė. Trichinos vystymosi ciklas. Varliagyvių sandara ir sistematika. Nariuotakojų gyvūnų sandara progresyvūs bruožai. Nariuotakojų sistematika. Aukštesniųjų vėžiagyvių įvairovė. Plačiažnyplio vėžio morfologija. Vabzdžių įvairovė ir reikšmė. Kaulinių žuvų sandara ir sistematika. Išvaizda. Vabzdžių vystymasis pilna ir nepilna metamorfozė. Diapauzė. Kremzlinių žuvų sandara sistematika. Paukščių sandara ir sistematika. Hidros sandara ir dauginimasis. Duobagyvių įvairovė. Pilvakojų moliuskų sandara, ir gyvenimo būdas. Žinduolių sandara ir sistematika. Daugialąsčių gyvūnų kilmės teorija. Žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kilmė. Lietuvos stuburinių sistematinė apžvalga. Žmogaus kvėpavimo organų sandara ir funkcijos. Balso formavimosi mechanizmas. Žmogaus imuninė sistema ir funkcijos. Vitaminai ir jų biologinis vaidmuo žmogaus organizme. Virškinimo fermentai, jų klasifikacija ir veikimas žmogaus organizme. Žmogaus skeleto raumenų sandara, klasifikacija. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Belatakės liaukos, jų sandara ir sekrecija. Žmogaus skeleto sandara. Kaulų jungtys. Energijos ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Žmogaus galvos smegenų sandara ir funkcijos. Žmogaus širdies anatominė sandara. Kraujo apytakos ratai. Žmogaus jutimo organai ir jų funkcijos. Žmogaus organizmo audiniai ir jų sandaros įpatybės. Žmogaus šalinimo organų sistema ir funkcionavimas. Šlapimo susidarymo ir išskyrimo reguliavimas. Jutimo organų akies ausies sandara. Regėjimo, klausos ir pusiausvyros analizatorių laidinė bei centrinė dalys. Žmogaus kilmės problema žemėje. Rūšių susidarymo būdai. Pirmosios Ž. Lamarko koncepcijos bruožai ir įvertinimas. Natūralioji atranka- varantysis evoliucijos veiksnys. Kova už būvį- natūralios atrankos prielaida. Kova dėl būvio. Ląstelės membranos, jų sandara ir funkcijos. Mikroevoliucijos objektas ir rezultatai. Organizmų kintamumas- evoliucijos proceso veiksnys. Kintamumas. Jo formų klasifikacija ir įvertinimas. makroevoliucijos objektas ir veiksniai. Čarlio Darvino evoliucijos teorijos bruožai ir jos įvertinimas. Populiacijos- evoliucionuojančio vieneto charakterisrika. Ekosistema- pagrindinis gamtinės aplinkos funkcionuojantis vienetas. Ekosistemos sruktūra. Ekosistemų klasifikavimo matmenys. Ekologija jos objektas, susiskirstymas ir tyrimo metodai. Biosfera, jos ribos bei prigimtis. V.Vernadskio teorija apie biosferos atsiradimą ir tolesnę raidą. Organizmų tarpusavio santykiai. Pagrindiniai jų variantai. Aplinkos poveikio organizmams bendrieji dėsningumai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Pagrindiniai gyvenimo substratai. Jų determinuotos organizmų adaptacijos. Biomų tipai. Energijos ir medžiagų srautas ekosistemose. Mitybos lygiai, grandinės ir tinklai. Lietuvos aplinkos būklė. Populiacijos dinamika. Biotinis potencialas. Populiacijų homeostazės palaikymo mechanizmai. Biologiniai ritmai. Fotoperiodizmas. Genetinės informacijos perdavimo būdai. Citologiniai paveldėjimo pagrindai. G.mendelio paveldėjimo dėniai ir jų pagrindimas. Paveldėjimo savitumai, alelinių ir nealelinių genų sąveikos atvejais. Alelinių genų sąveika. Chromosominės paveldimumo teorijos pagrindai. Nukleino rūgštys, jų organizacija ir biologinis vaidmuo. Genetinis kodas, jo savybės ir matriciniai procesai ląstelėje. Genas, jo struktūra ir funkcijos ląstelėje. Lyties genetika. Požymių, sukibusių su lytimi savitumai. Genetinės informacijos stabilumo problema. Sąlyginis genetinės informacijos stabilumas.
Biologijos konspektas (100 pus.)

Biologinė evoliucija
Biologinė evoliucija. Augalų ir gyvūnų klasifikacija. Augalija. Gyvūnija. Augalų ir gyvūnų evoliucija. Žmogaus biologinė raida. Evoliucijos įrodymui naudojami sistematikos duomenys. Sistematika– tai organizmus klasifikuojanti disciplina. Organizmai skirstomi grupėmis, naudojant sistematines kategorijas: tipas – aukščiausioji kategorija gyvūnijos klasifikacijoje, skyrius – augalijos klasifikacijoje; toliau – klasė, būrys (augalų – eilė), šeima, gentis, rūšis.
Biologijos konspektas (8 pus.)

Dauginimasis
SPERMATOGENEZĖ. OVOGENEZĖ. MITOZĖ. MEJOZĖ. REDUKCINIS DALIJIMASIS. EKVATORINIS DALIJIMASIS. NELYTINIS DAUGINIMASIS. LYTINIS DAUGINIMASIS. MEJOZĖS IR MITOZĖS PANAŠUMAI. MITOZĖS IR MEJOZĖS SKIRTUMAI. Spermatogenezės ir ovogenezės palyginimas. Nelytinio ir lytinio dauginimosi palyginimas.
Biologijos konspektas (3 pus.)

Dirvožemyje gyvennčios erkės
Dirvožemis yra biotos gyvenamoji terpė. Kiekvienas kvadratinis žemės metras knibždėte knibžda nuo įvairiausių bestuburių gyvūnų. Vieni gyvūnai padeda organinėms liekanoms greičiau mineralizuotis ir humifikuotis, kiti turi įtakos dirvos struktūrai, treti - savo veikla nulemia greitesnį augalinių liekanų irimo procesą. Labai glaudžiais trofiniais ryšiais dirvožemyje yra susiję mikroorganizmai ir bestuburiai gyvūnai. Pirmiausiai bestuburiai gyvūnai augalines liekanas mechaniškai susmulkina ir padidina paviršiaus plotą, kas palengvina mikroorganizmų darbą.
Biologijos konspektas (27 pus.)

Evoliucijos mokslo sąvokos. Mokslininkai
Ištrauka iš darbo. Alogenezė – evoliuciniai pakitimai, leidžiantys individams geriau prisitaikyti prie užimamos adaptacinės zonos. Alogenezė nesusijusi su esminiais sandaros pakitimais. Tokio vystymosi pasekmė – gausybė artimų organizmų grupių, nevienodai prisitaikiusių prie tam tikrų sąlygų. Pakitimai vadinami alomorfozėmis, arba idioadaptacijomis. Daug žuvų (plekšnė) prisitaikiusių gyventi dugne (plokščias kūnas, spalva). Arogenezė – evoliuciniai pakitimai, susiję su esminiais organizmų sandaros persitvarkymais ir leidžiantys jiems praplėsti adaptacinę zoną, bei užimti naujas gamtines zonas. Pakitimai vadinami aromorfoze. (žuvų išėjimas gyventi į sausumą, varliagyviai). Adaptacinė zona – kompleksas aplinkos sąlygų, kuriomis gali gyventi tam tikra organizmų grupė.
Biologijos konspektas (3 pus.)