• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Akys ir jų sandara
Akis. Sandara. Vyzdys. Vyzdžio požymiai. Odena. Ragena. Priekinė akies kamera. Rainelė. Junginė. Lęšiukas. Stiklakūnis. Krumplynas. Gyslainė. Tinklainė. Regos nervas. Vokai. Ašarų aparatas. Akys turbūt svarbiausias jutimo organas, kuriuo mes matome mus supantį pasaulį. Jos yra apsauginėse kaulinėse kaukolės akiduobėse. Akių pora dirba kartu perduodama vaizdą į smegenis regos nervu. Akis – (lot. Oculus) – porinis regos organas, regos analizatoriaus dalis, priimanti kūnų spinduliuojamą arba atspindėtą šviesą. Akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp kūnų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Susideda iš akies obuolio, regos nervo, sujungto su galvos smegenimis, ir pagalbinio akies aparato – judinamųjų raumenų, vokų, junginės ir ašarų prietaiso.
Biologijos referatas (17 pus.)

Alkaloidus kaupiantys augalai
Įvadas. Alkaloidų istorija. Alkaloidų fizinės ir cheminės savybės. Alkaloidai augalų pasaulyje. Alkaloidų klasifikacija. Augalai turintis izochinolino grupės alkaloidų. Augalai turintis steroidinių grupės alkaloidų. Augalai turintis aciklinių grupės alkaloidų. Augalai turintis pirolizidino grupės alkaloidų. Augalai turintis piridino grupės alkaloidų. Augalai turintis purino grupės alkaloidų. Augalai turintis chinolino grupės alkaloidų. Augalai turintis indolo grupės alkaloidų. Alkaloidų nauda. Išvados. Žodis alkaloidas yra kilęs iš dviejų žodžių: arabų kalbos žodžio “alkali” kas reiškia šarmas ir graikų kalbos žodžio “edos” – panašus. Tiksliai išvertus, tai būtų: panašus į šarmą junginis. Taip pirmą kartą sobadiliną pavadino vaistininkas V. Meisneris.
Biologijos referatas (15 pus.)

Antibiotikai
Apibrėžimai. Antibiotikų eros pradžia. Antibiotikai žemės ūkyje. Antibiotikų kenksmingumas. Naudota literatūra. Antibiotikai - tai įvairios cheminės struktūros junginiai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu prieš tokius mikroorganizmus kaip bakterijos, grybai (kurie sukelia įvairias grybelines ligas), bei pirmuonys (lot. Protozoa). Antibiotikus gamtoje produkuoja daugybė gyvų organizmų -bakterijos, grybai ir augalai. Dabar sintetiniai antibiotikai savo įvairove nenusileidžia natūraliai gamtoje esančių pirmtakų gausybei.
Biologijos referatas (7 pus.)

Augalija, miškai Lietuvoje, jų apsaugos problemos
Įvadas. Augalija. Augalijos apsauga. Miškų raida. Ekologinės miškų funkcijos. Miškas ir šviesa. Miškas ir mikroklimatas. Miškas ir krituliai. Rūgščiųjų lietų poveiis miškams. Miškas ir nuotėkis. Miškai saugo dirvožemį. Barjeras cheminėms medžiagoms. Oro tarša. Miškų iškirtimas. Miškų apsauga. Faktai. Išvados. Mūsų dienomis rūpestis miškų, vaidinančių svarbų ekologinį, ekonominį, socialinį vaidmenį, likimu darosi vis aktualesnis ir svarbesnis visai žmonijai. Dažnai dėl elementarių žinių apie miško ekologinį vaidmenį stokos padaroma nepataisomų klaidų. Projektuotojai kartais miške mato tik poilsiavietes, o jų negalima projektuoti ten, kur svarbiausia - išsaugoti miško apsaugines funkcijas, kur dirvožemis jautrus žalingiems procesams, mielas akiai.
Biologijos referatas (16 pus.)

Augalų apsauga
Įvadas. Herbicidų naudojimas. Insekticidų naudojimas. Fungicidų naudojimas. Beicai. Įvairių kultūrų augalų apsaugos planai. Išvados. Literatūros sąrašas. Kokie bebūtų metai – lietingi ar sausi – kasmet tai vieni, tai kiti kenkėjai ar ligos puola žemės ūkio augalus, želia piktžolės, o kad augalai netrukdomai galėtų imti maisto medžiagas iš dirvožemio, būtų stiprūs, apsaugoti nuo įvairių neigiamų veiksnių, reikia nemažai jiems padėti, o pirmiausia tai išmanyti, kaip tai padaryti. Šiais laikais, kai vis atsiranda naujų cheminių produktų, reikia žinoti – nuo ko kas labiausiai tinka, galbūt užtenka jų ir mažesnių normų, kad nebūtų pakenkta augalui ir iš jo gaminamai produkcijai, kad nebūtų didelių išlaidų auginant augalus, kad ekonomiškai apsimokėtų užsiimti žemės ūkio gamyba.
Biologijos referatas (25 pus.)

Augalų genetika ir evoliucija
Evoliucijos istorija. Evoliucija ir genetinis kintamumas. Augalų evoliucija. Augalų selekcija. Masinė atranka. Individualioji atranka. Kryžminimas. Giminingas kryžminimas. Negiminingas kryžminimas. Tolimoji hibridizacija. Baltymų polimorfizmo analizė. Izofermentai. Baltymų elektroforezė ir jos metodika. Elektroforezių tipai. Genetinės įvairovės kintamumas populiacijose. Genetinė įvairovė. Genetinės įvairovės svarba. Efektyvusis populiacijos dydis Ne. Populiacijų genetika. Kryžminimasis ir fenotipai. Kryžminimasis ir genotipai. Alelių dažnį keičiantys veiksniai. Genetinio kintamumo šaltiniai. Mutacijos. Genominės mutacijos. Kombinacinis kintamumas. Krosingoveris. Rekombinacijos. Transpozonai. Butelio kaklelio efektas. Genų dreifas. Migracija. Natūralioji atranka palankesnė labiau prisitaikiusiems. Kastlo Hardy Wainbergo dėsnis. Filogenetiniai medžiai. Atstumų matricos metodai (distance Matrix Methods). Didžiausios tikimybės metodas (maximum likehood). Metodas (Parsimony). Molekulinis laikrodis. Kontroversija. Mokslinis metodas. Literatūros sąrašas.
Biologijos referatas (36 pus.)

Augmenijos evoliucija
SENIAUSIEJI JŪROS AUGALAI. AUGALŲ PAPLITIMAS SAUSUMOJE. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. GAUBTASĖKLIAI AUGALAI. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo.
Biologijos referatas (5 pus.)

Ausys
Ausys. Klausos organas. Pusiausvyros organas. Judesio pradžia ir pabaiga. Pusiausvyros laidai ir centrai. Pusiausvyros mechanizmo susiformavimas. Ausies vidus. Vidinė ausis. Pusiausvyra. Išorinė ir vidurinė ausis. Gyvūnų klausa. Garso diapazonas. Kurtumas. Garso diapazonai. Klausos aparatas. Klausos nervo uždegimas. Apklausa. Ausys yra klausos ir pusiausvyros organas. Jos renka iš oro garsų virpesius ir verčia juos pranešimais, vadinamais nerviniais signalais, perduodamais smegenims. Kiekviena ausis turi 3 pagrindines dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinė dalis – matoma. Tai ausies kaušelis ir klausomoji landa. Vidurinė dalis sudaryta iš būgnelio ir 3 kaulelių: plaktuko, priekalo ir kilpos. Šie kauleliai siunčia garsus nuo būgnelio į vidinę ausį. Svarbiausia vidinės ausies dalis yra pilna skysčio sraigės pavidalo ertmė.
Biologijos referatas (9 pus.)

Bakterijos ir virusai
VIRUSAS. BAKTERIJA. Virusų ir bakterijų palyginimas. Pagrindinės bakterijų filogenetinės grupės. Ištrauka iš darbo. VIRUSAS (lot. virus - nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra užkrečiami.
Biologijos referatas (5 pus.)

Baltyminiai augalai
Įvadas. Baltymų biologinė vertė ir baltymingi pašarai. Baltymų problemos sprendimo būdai. Pašarų mišinių sudarymas. Pilnaverčiai baltymai, reikalingi gyvulių maisto racionui. Ištrauka iš darbo. Vienas iš pagrindinių gyvulininkystės produktų gamybos kriterijų yra pašarai. Jas sudaro apie 70 proc. visų gyvulininkystės gamybos išlaidų. Ilgesnį laiką šeriant gyvulius vienos rūšies pašarais, kuriuose nėra pakankamo bei optimalaus kiekio atitinkamų maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų bei optimalaus atitinkamų medžiagų santykio, mažėja gyvulių produktyvumas, sutrinka medžiagų apykaita, pereikvojami pašarai.
Biologijos referatas (8 pus.)