Referatai Kursiniai Diplominiai

Periodinė cheminių elementų sistema
Ištrauka iš darbo. XIX a. viduryje jau buvo žinoma daugiau negu 60 elementų, ištirtos daugumos tų elementų fizinės ir cheminės savybės. Kai kurie elementai tada dar nebuvo išskirti gryni. Atrandant naujus elementus ir tiriant jų bei jų junginių savybes, buvo sukaupta daug faktų, kuriuos būtinai reikėjo susisteminti. Pirmaisiais elementų sisteminimo bandymais galima laikyti elementų grupavimą pagal bendras jų savybes. Štai buvo nustatyta, jog ryškiausiomis bazinėmis savybėmis pasižymi elementų, pavadintų šarminiais, junginiai, o rūgštinėmis - halogenų junginiai. Be to, apibendrintos daugelio elementų kiekybinės charakteristikos, lemiančios jųsavybes. Svarbiausios jų - santykinė atominė elemento masė ir jo valentigumas, t.y. gebėjimas sudaryti įvairių formų junginius. Nė vienas cheminių elementų klasifikavimo bandymas neišaiškino jų išsidėstymo svarbiausio dėsningumo, ir todėl vis nebuvo natūralios sistemos, apimančios visus cheminius elementus bei rodančios jų panašumų ar skirtumų esmę. Tą uždavinį išsprendė D. Mendelejevas.
Chemijos referatas (12 pus.)


Pesticidai
Pesticidai. Herbicidai. Insekticidai. Maisto gamybos didinimas. Žalingi šalutiniai poveikiai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Visiškai suprantamos buvo žmogaus pastangos cheminėmis medžiagomis naikinti piktžoles, kenkėjus, ligas sukeliančius grybelius, bet ši lazda turi du galus. Pernelyg susižavėję šiomis priemonėmis, žmonės pakenkė ir sau, užteršė aplinką, maistą. Prisiminkime DDT naudojimą. Jis išgelbėjo vos ne trečdalį žmonijos nuo maliarijos ir šimtams milijonų žmonių davė duonos. Kol neišryškėjo liūdnos pasekmės.
Chemijos referatas (5 pus.)


Pesticidų naudojimas, tarša ir jos mažinimo priemonės
Pesticidų naudojimo istorija. Derlius ir pesticidų poreikis. Pesticidų naudojimas Lietuvoje. Tarša pesticidais. Pesticidai aplinkoje. Patvarumas. Tirpumas vandenyje ir pasiskirstymo koeficientas. Dirvožemio adsorbcija. Garavimas. Išsiplovimas. Pesticidų patekimas į augalus. Pesticidų sukeltos aplinkosaugos problemos. Požeminio ir paviršinio vandens tarša. Pesticidai ir žmonių sveikata. Poveikis laukiniams gyvūnams ir kitiems organizmams. Pesticidų taršos mažinimo politika. Mažesnę aplinkos taršą keliantys biotechnologijos pramonės produktai. Naudota literatūra. Priedai. Pesticidai – įvairių cheminių klasių sudėtingi organiniai junginiai, priklausantys ksenobiotikams, naudojami kenksmingiems organizmams naikinti. Pesticidai naudojami piktžolėms naikinti vadinami herbicidais, grybinių ligų sukėlėjams – fungicidais, žaliesiems vabzdžiams – insekticidais, erkėms naikinti – akaricidais, stuburiniams kenkėjams – zoocidais, augalų parazitams nematodams – nematocidais, žalingiems moliuskams naikinti – moliuskocidais, žalingoms bakterijoms naikinti – baktericidais.
Chemijos referatas (21 pus.)


Pieno produktai
Kodėl pienas keliauja į pienines. Nuo pieninės iki pirkėjų. Gryninimas ir separavimas. Kaitinimas ultraaukštoje temperatūroje. Homogenizavimas. Šaldymas, Pripildymas ir supakavimas. Šviežieji pieno produktai. Rūgštaus pieno produktai. Jogurtai. KEFYRAS. Riebus ir rūgštus pienas. Pasukos. Grietinėlės produktai. Desertiniai produktai. Koncentruota ir ilgalaikė. Ar pažįstate sūrių rūšis? Minkštieji sūriai. Pusiau kieti pjaustyti sūriai. PJAUSTYTI SŪRIAI.
Chemijos referatas (5 pus.)


Pyrago gaminiai
Įvadas. Žaliavų ir pagalbinių medžiagų charakteristika. Pyrago kepinių jusliniai, fizikiniai cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai, maistinė vertė. Technologinių naujovių apžvalga ir jų pritaikymo galimybių analizė. Rūgimo proceso fizikiniai cheminiai ir biocheminiai pagrindai. Pyrago kepinių technologija, technologinio proceso etapų ir operacijų, jų parametrų parinkimas ir pagrindimas, organizavimo grafikas. Technologinio proceso kokybės kontrolė: kontroliuojami rodikliai, juos reglamentuojantys dokumentai. Žaliavų ir pagalbinių medžiagų skaičiavimas. Krosnių parinkimas ir skaičiavimas. Medžiagų skaičiavimas. Pyrago kepinių receptūrų skaičiavimai. Kepinių išeigos skaičiavimas. Gamybinių receptūrų skaičiavimas. Žaliavų sąnaudų ir plotų bei žaliavų laikymo rezervuarų skaičiavimas. Žaliavų sąnaudų skaičiavimas. Žaliavų laikymo plotų ir rezervuarų skaičiavimas. Technologinių įrenginių parinkimas ir skaičiavimas. Miltų laikymo ir sijojimo įrenginių skaičiavimas. Periodinio veikimo tešlos maišymo mašinų skaičiavimas. Kubiluose porcijiniu būdu ruošiamų pusgaminių maišymo ir rauginimo įrengimų skaičiavimas. Tešlos dalijimo įrengimų skaičiavimas. Kepinių ruošinių pakilimo įrenginių skaičiavimas. Pyrago kepinių laikymo patalpų ir įrenginių skaičiavimas. Technologinių įrenginių darbo grafikas. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas.
Chemijos diplominis darbas (61 pus.)


Plazmolizės tyrimas
Tikslas. Ištirti pasirinktų augalų audinių plazmolizę. Hipotezė. Priemonės ir medžiagos. Darbo eiga. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvada.
Chemijos laboratorinis (3 pus.)


Polimerai
Žodis “polimeras” reiškia “daug dalių”. Šiuo metu polimerai yra viena iš svarbiausių liaudies ūkiui stambiamolekulių junginių klasė. Vandens molekulinė masė 18, benzono – 78, kreidos – 100, polimerų nuo dešimties tūkstančių iki milijonų. Polimerų gigantiškos molekulės sudarytos iš atomų grupių, chemiškai sujungtų į ilgas grandines. Vieno iš struktūriniu požiūriu paprastesnių ir labai paplitusių polimerų polietileno struktūrinė formulė:
Chemijos referatas (11 pus.)


Polimerai ir maisto produktai
Monomerai. Katalizatoriai, iniciatoriai. Plastifikatoriai. Užpildai. Tirpikliai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Žodis “polimeras” reiškia “daug dalių”. Šiuo metu polimerai yra viena iš svarbiausių liaudies ūkiui stambiamolekulių junginių klasė. Vandens molekulinė masė 18, benzono – 78, kreidos – 100, polimerų nuo dešimties tūkstančių iki milijonų. Polimerų gigantiškos molekulės sudarytos iš atomų grupių, chemiškai sujungtų į ilgas grandines. Vieno iš struktūriniu požiūriu paprastesnių ir labai paplitusių polimerų polietileno struktūrinė formulė...
Chemijos referatas (3 pus.)


Polimerų brinkimo tyrimas
Ištrauka iš darbo. DARBO EIGA. Darbo metu nustatomas tiriamo polimero bandinio tūris skirtingais laiko tarpais, paskaičiuojamas polimero brinkimo laipsnis Qt ir jo maksimaliai galima reikšmė Qmax. Polimero tūrio nustatymui į 50 ml talpos matavimo indą pripilame tiksliai 20 ml vandens. Į cilindrą suberiame 5 gr. tiriamo polimero ir nustatome vandens menisko pokytį matavimo cilindre. Paskaičiuojame 1 g masės polimero tūrį V0 , cm3. Absorbuoto polimero brinkiklio tūrio matavimus atliekame inde 1. Tam į indą pripilame brinkiklį ir atžymime jo menisko aukštį graduotame vamzdelyje 1-1. 1 g polimero bandynį įdedame į prietaiso kolbą 1-2 ir sandariasi užkemšame ją kamščiu.
Chemijos laboratorinis (2 pus.)


Polivinilo alkoholio esterifikacija acto rūgšties anhidridu
Ištrauka iš darbo. Darbo eiga. Į sausą apvaliadugnę 100 ml talpos kolbą sudedami pasvertas polivinilo alkoholis, natrio acetatas ir supilamas acto rūgšties anhidridas. Kolba sujungiama su grįžtamu šaldytuvu ir šildoma vandens vonioje 2 val. 90 – 95 C temperatūroje. Nuėmus vandens vonią kolba šildoma ant asbestinio tinklelio toliau iki tirpalas tampa skaidrus. 500 ml talpos stiklinėje pašildoma 300 ml vandens iki 60 C ir energingai maišant supilamas apvaliadugnės kolbutės turinys (dirbti traukos spintoje!).
Chemijos laboratorinis (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 | 13 | 14 |