• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Rūgščių lentelė
Eil. nr./Formulė/Pavadinimas/Rūgšties liekana/Druskų pavadinimai
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Rūgštys
Rūgštis. Rūgštys normaliomis sąlygomis. Skystos rūgštys. Kietos rūgštys. Rūgštys skirstomos. Žinomos rūgštys. Stiprios rūgštys. Silpnos rūgštys. Kas yra rūgščių jonizacija? Rūgščių gavimas. Cheminės savybės. Rūgščių pavadinimai. Rūgščių liekanos. Bendros rūgščių savybės. Rūgštimis vadinamos medžiagos, galinčios atskelti tik protonus. Rūgštys yra sudėtinės medžiagos, susidedančios iš vandenilio jonų ir rūgščių liekanų. Rūgštys yra molekuliniai kovalentinio ryšio junginiai.
Chemijos referatas (21 pus.)

Rūgštys ir aplinka
Rūgščių ir bazių reakcijos. Pavyzdys - Nukalkinimas. Pavyzdys - Kalkės gali neutralizuoti rūgštį. Pavyzdys - Šnypščiančios tabletės. Pavyzdys - Iš kur gruntiniame vandenyje kalkės? Rūgštieji lietūs. Kas primaišo rūgščių į lietaus vandenį? Žalingas rūgščiųjų lietų poveikis. Kaip kovojama su rūgštėjimu? SVARBIAUSIŲJŲ RŪGŠČIŲ SAVYBĖS, GAVIMAS. Druskos rūgštis. Sieros rūgštis. Sulfitinė rūgštis. Azoto rūgštis. Fosforo rūgštis. Anglies rūgštis. Silicio rūgštis.
Chemijos referatas (11 pus.)

Rūgštūs lietūs ir jų reikšmė
Kas yra rūgštus lietus? Rūgštaus lietaus žala. Rūgščių lietų keliamos problemos sveikatai. Azotas – trąša ir nuodas. Siera ir rūgštėjimas. Kas labiausiai turi įtakos rūgščių lietų formavimuisi Lietuvoje? Naudota literatūra. Teoriškai švaraus lietaus vidutinė natūrali pH yra 5.6, kiek rūgščiau už seiles ir pieną. Krituliai daugelyje žemės vietovių natūraliai yra rūgštūs. Paprastai rūgščiu lietumi vadinami bet kurie daug rūgšties turintys krituliai – lietus, sniegas, šlapdriba, rūkas. Tiksliau, tai krituliai su atskiestu dviejų stiprių rūgščių – sieros bei azoto – tirpalu. Antropogeninės kilmės rūgščių lietų pH yra 4 – 4.5 . pH vertės poslinkis apie 1.0 (pvz. nuo 5.6 iki 4.6) reiškia vandenilio jonų kiekio padidėjimą 10 kartų. 70 procentų šių rūgščių susidaro oksiduojantis sieros dioksidui ir vandenilio sulfidui, 30 procentų – iš įvairių azoto oksidų ir kitų junginių. Dažniausiai SO2 išskiria tradicinės elektrinės, o NOx – automobiliai.
Chemijos referatas (12 pus.)

Sacharozės gavimas
Išgavimo proceso pavaizdavimas ir formulės. Ištrauka iš darbo. Sacharozė daugiausia gaunama iš cukrinių runkelių ir cukranendrių. Ją išgaunant nevyksta cheminių kitimų, nes jos ten jau yra, ir ji tik išskiriama iš šių produktų kuo grynesnė. Nuplauti cukriniai runkeliai mechanizmais susmulkinami ir sudedami į specialius indus – difuzorius, per kuriuos leidžiamas karštas vanduo. Jis iš runkelių išplauna beveik visą sacharozę, tačiau kartu su ja ištirpinamos įvairios rūgštys, baltymai ir dažančiosios medžiagos, kurias nuo sacharozės reikia atskirti.
Chemijos konspektas (1 pus.)

Sidabras
Turinys. Sidabro savybės. Sidabras istorijoje. Sidabro panaudojimas. Sidabro gavyba. Šaltiniai. Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz.,sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui AgS ).Druskos ir praskiesta sieros rūgštis sidabro neveikia, azoto rūgštis jį tirpina:
Chemijos referatas (9 pus.)

Sidabras (2)
Sidabras - mėnulio metalas, simbolizuojantis dvasios tyrumą. Neretai ikonas ir kryžius gamina būtent iš sidabro. Sidabrinis žiedas ant kairiosios rankos piršto gydo hipertoniją, gerina imunitetą, reguliuoja vidaus organų veiklą. Sidabras gerina regėjimą, smegenų ir širdies veiklą. Turi įtakos gydant diabetą, skydliaukę, bronchitą, virškinimo traktą. Ypač tinka Vėžio, Svarstyklių, Mergelių, Skorpionų ir Žuvų ženklo žmonėms.
Chemijos pristatymas (12 pus.)

Sieros junginiai
Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sierosoksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Sieros junginiai su azotu.
Chemijos konspektas (3 pus.)

Silicis ir jo junginiai
Silicis gamtoje. Silicio atomo sandara. Silicio gavimas. Cheminės silicio savybės. Fizikinės silicio savybės. Panaudojimas. Ypač grynas silicis. Silicio junginiai su vandeniliu. Silicio junginiai su metalais. Silicio junginiai su halogenais. Silicio junginiai su anglimi. Silicio junginiai su boru. Silicio junginiai su azotu. Silicio junginiai su deguonimi. Dispersinės būsenos silicio dioksido atmainos. Stikliškos būsenos silicio dioksidas. Silicio organiniai junginiai. Monosilano dariniai. Monosilano dariniai su halogenais. Silicio organinių junginių polimerai. Monosilano hidroksiliniai dariniai. Ortosilicio rūgšties esteriai - alkoksisilanai. Silicio junginiai su boru. Silicio junginiai su azotu. Silicio junginiai su deguonimi. Dispersinės būsenos silicio dioksido atmainos. Stikliškos būsenos silicio dioksidas. Silicio organiniai junginiai. Monosilano dariniai. Monosilano dariniai su halogenais. Silicio organinių junginių polimerai. Monosilano hidroksiliniai dariniai. Ortosilicio rūgšties esteriai - alkoksisilanai. Polialkoksisiloksanai.
Chemijos referatas (35 pus.)

Skandis
Cheminės savybės. Istorija. Telkiniai. Izotopai. Taikymas. Sveikata ir saugumas. Skandis - cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Sc, eilės numeris 21. Tai minkštas, sidabriškas, baltas pereinamasis metalas, skandis randamas retuose Skandinavijos mineraluose, be to kartais yra klasifikuojamas kartu su itriu ir lantanoidais kaip retasis mineralas. Skandis yra retas, minkštas, sidabriškas, trivalentis, labai šviesus metalas, kuris pažeistas oro tampa gelsvas arba šviesiai rožinis.
Chemijos referatas (6 pus.)