Referatai Kursiniai Diplominiai

Vandens tarša
Vanduo. Geriamas vanduo. Vandens tarša. Pramonės toksinės medžiagos. Žemės ūkis. Miestų šiukšlynai ir nutekamieji vandenys. Vandens gerinimas. Nuotekų surinkimas ir valymas. Mechaninis ir biologinis valymas.
Chemijos pristatymas (11 pus.)


Vandens tyrimas
Ištrauka iš darbo. Cheminėje pramonėje vanduo naudojamas tirpinimo, distiliavimo, šaldymo bei šildymo procese ir kaip žaliava vandenilio, rūgščių bei šarmų gamybai. Pagrindinis pramonėje naudojamo vandens kokybės rodiklis yra jo kietumas. Vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio bei magnio druskų ir yra skirstomas į laikinąjį, pastovųjį ir bendrąjį kietumą. Laikinąjį vandens kietumą sudaro jame ištirpę kalcio ir magnio hidrokarbonatai: Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2. Virinant vandenį, hidrokarbonatai skyla ir virsta netirpiais kalcio ir magnio karbonatais, kurie iškrinta nuosėdomis.
Chemijos laboratorinis (2 pus.)


Vandens valymas
Turinys. Įvadas. Vandens šaltiniai. Vandens užterštumo padariniai. Darbo tikslai. Darbo uždaviniai. Vandens valymas. Mechaninis filtravimas. Vandens suminkštinimas. Geležies ir mangano šalinimas oksidacijos ir jonų mainų reakcijos būdu. Distiliavimas. Membraninė filtracija. Ultravioletiniai vandens filtrai. Išvados. Literatūros sąrašas. Darbo tikslai: Apžvelgti mechaninio filtravimo galimybes ir įpatybes. Išanalizuoti vandens suminkštinimo procesą, filtų funkcijas ir galimybes. Paanalizuoti geležies ir mangano šalinimo iš vandens technologiją. Apžvelgti vandens distilevimo procesą, jo privalumus ir trūkumus. Aptarti membraninės filtracijos procesą ir technologiją, trumpa jos istorija. Ultravioletiniai vandens filtrai ir jų privalumai.
Chemijos referatas (12 pus.)


Vanduo ir žmogus
ĮVADAS. VANDUO IŠ CHEMINĖS PUSĖS. VANDUO IŠ GEOGRAFINĖS PUSĖS. VANDUO IŠ BIOLOGINĖS PUSĖS. VANDUO IŠ MEDICININĖS PUSĖS. Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai. VANDENS TARŠA. LIETUVOS VANDENYS. Būklė. Upės. Ežerai. Kuršių marios ir Baltijos jūra. Požeminiai vandenys. VANDENS CIKLAS. NAUDOTA LITERATŪRA. Žmogaus organizme yra 65 - 70% vandens. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė”. Vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens, - vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis. Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla. Mokslininkai mano, kad senstančiame organizme mažėja vandens. Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, uogomis ir vaisinių augalų antpilais yra labai naudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.
Chemijos referatas (17 pus.)


Žaliavų sodrinimas
Sijojimas. Dumblinimas. Chemijos pramonėje stengiamasi vartoti koncentruotas žaliavas, nes tada galima suintensyvinti procesus, gauti geresnės kokybės produktus ir sumažinti gamybos išlaidas. Dažnai gamtinėse žaliavose būna per mažai naudingo komponento, kad jos galėtų būti ekonomiškai naudojamos, todėl žaliavos sodrinamos. Žaliavų sodrinimas – tai pagrindinio jų komponento koncentracijos didinimas. Sodrinant žaliavas gavybos vietose, sumažėja transportavimo išlaidos. Šių išlaidų sumažėjimas proporcingas naudingojo komponento koncentracijos padidėjimui. Skirtingos agregatinės būklės žaliavoms tinka skirtingi sodrinimo būdai.
Chemijos laboratorinis (2 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |  14 |