Referatai Kursiniai Diplominiai

Alkoholis. Jo žala
ALKOHOLIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS. STRUKTŪRINĖ FORMULĖ. Metilo alkoholis, metanolis, arba medžio spiritas. Alkoholiniai gėrimai. Alkoholizmas. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Alkoholiai (arab. al kuhl - stibio milteliai): 1.– angliavandenilių dariniai, organiniai junginiai, turintys molekulėje vieną arba kelis hidroksilus (OH), prijungtus prie sočiųjų anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etilo alkoholis C2H5OH. Pagal hidroksilų skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz.: glicerinas) ir polihidroksilius poliolius, pvz.: sorbitas). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai.
Chemijos referatas (4 pus.)


Aminai. Aminorūgštys. Baltymai
Aminai. Aminorūgštys. Baltymai
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Aminorūgštys, peptidai ir baltymai
a-Aminorūgščių struktūra, klasifikavimas ir fizikinės savybės. a-Aminorūgščių cheminės savybės. Rūgštinės-bazinės savybės ir prototropinė tautomerija. Kompleksodara. Elektrofilinės-nukleofilinės savybės. Acilinimo reakcijos. Alkilinimo reakcijos. Sąveika su formaldehidu. Oksidacinės-redukcinės savybės. Tiol-disulfidinė pusiausvyra. Dekarboksilinimas. C b - C a ryšio aldolinis skilimas. Tiesioginis deamininimas (eliminavimo reakcija). Transamininimas (peramininimas). Oksidacinis deamininimas. Reakcija su HNO2. Sąveika su ninhidrinu. Sąveika su dehidrogenaze. Vidinis molekulinis deamininimas. Peptidų struktūra ir savybės. Rūgštinės-bazinės savybės. Kompleksodara. Oksidacinės-redukcinės savybės. Biologinės ir fiziologinės funkcijos. Baltymų struktūra ir savybės. Pirminė baltymų struktūra. Antrinė baltymų struktūra. Tretinės ir ketvirtinės baltymų struktūros samprata. Baltymų molekulių forma. Denatūravimas. Paviršinės baltymų savybės. Lipoproteinai.
Chemijos konspektas (24 pus.)


Angliavandeniai: karbohidratai, sacharidai
Monosacharidų struktūra, izomerija ir savybės. Struktūrinė (funkcinių grupių) izomerija. Erdvinė izomerija. Fišerio projekcijos. Žiedo grandinės tautomerija (oksociklotautomerija). Konformacijos. Enantiomerai (optiniai izomerai). Mutarotacija. Monosacharidų dariniai. Deoksisacharidai. Aminosacharidai (glikozaminai). Monosacharidų ir jų darinių cheminės savybės. Rūgštinės-bazinės savybės. Kompleksodara. Elektrofilinės-nukleofilinės reakcijos. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Monosacharidų epimerizacija. Aldolinis C3-C4 skilimas. Monosacharidų oksidavimas. Monosacharidų hidrinimas. Glikolizė – gliukozės katabolizmas. Disacharidų struktūra ir savybės. Redukuojantys disacharidai (glikozilglikozės). Neredukuojantys disacharidai (glikozilglikozidai). Polisacharidų struktūra ir savybės. Homopolisacharidai. Krakmolas. Glikogenas. Celiuliozė. Chitinas. Heteropolisacharidai. Hialurono rūgštis. Chondroitinsulfatai. Proteoglikanai. Glikoproteinai.
Chemijos konspektas (28 pus.)


Aplinkos chemija
TECHNOGENINĖS IR AGROGENINĖS TARŠOS MEDŽIAGŲ AKUMULIACIJA APLINKOJE, JŲ TARPUSAVIO POVEIKIS. FOTOCHEMINIAI OKSIDATORIAI, JŲ POVEIKIS EKOSISTEMOMS. ORGANINIAI IR NEORGANINIAI TERŠALAI, JŲ BIOCHEMINIAI CIKLAI. APLINKOS KOKYBĖS ANALIZĖS METODAI. Ištrauka iš darbo. Technogeninė tarša - tai pramonė, statybos įmonės ir pan. Agrogeninė tarša - tai žemės ūkio tarša. Technogeninės taršos šaltiniai: Pramonės įmonės. Apie 10% NOx išmetama pramonės procesų metu, pramonėje taip pat išmetama daug SO2 dulkių, ypač gaminant cementą, metalurgijoje, be abejo išmetami ir sunkieji metalai (Pb, Cu, Hg, Cd ir kt.). Energetikos įmonės – NOx 35% išskiria energetikos procesai, 63% SO2 susidaro energetikos ūkyje. Transporto priemonės išskiria 50% NOx , automobiliai daug CO išskiria užvedus variklį, stabdant ir stovint su įjungtu varikliu. Taip pat išmetamas nesudegęs benzinas, kiti naftos produktai.
Chemijos konspektas (5 pus.)


Atomai
Ištrauka iš darbo. Iš ko sudarytas pasaulis? Pirmieji mus pasiekę atsakymai dar prieš 25 amžius atsirado Senovės Graikijoje. Iš pirmo žvilgsnio atsakymai atrodo be galo keisti. Turėtume sunaudoti nemažai popieriaus, kad išsiaiškintume senovės išminčių samprotavimų logiką-pavyzdžiui, Talio tvirtinimą, jog viskas sudaryta iš vandens, Anaksimeno aiškinimą, kad pasaulio statybinė medžiaga yra oras, arba Heraklito teiginį, jog viskas sudaryta iš ugnies. Panašių aiškinimų absurdiškumas vertė vėlesniuosius graikų “išminties mylėtojus”(tokia žodžio “filosofas” reikšmė) padidinti pradų, arba, kaip buvo vadinama senovės pasaulyje, elementų skaičių. Empedoklis teigė, kad yra keturi elementai:žemė, vanduo, oras ir ugnis. Galutinai (ilgam laikui) šį mokymą pataisė Aristotelis.
Chemijos referatas (5 pus.)


Atomo sandara ir ryšiai
Ištrauka iš darbo. Erdvės dalis, kurioje rasti elektroną yra didžiausia tikimybė, vadinama elektrono orbitale. Valentiniai elektronai - elektronai, orbitalėse turintys didžiausią energiją. Periodai - periodinės elementų lentelės horizontalios eilės, grupės - vertikalūs stulpeliai. Periodo numeris sutampa su elektronų sluoksnių skaičiumi. Bendros metalų savybės: metalai linkę atiduoti valentinius elektronus ir virsti teigiamais jonais. Dauguma metalų reaguoja su rūgštimis, o metalų oksidai ir hidroksidai - su rūgštimis arba rūgštiniais oksidais ir sudaro druskas. Žemyn, į kairę stiprėja elementų metališkosios ir oksidų bazines sąvybės. Atomo spindulys - pusė atstumo tarp 2 vienodų atomų centrų. Atimant elektroną iš atominės dalelės, reikia įveikti branduolio trauką, t.y. sunaudoti energiją, vadinamą jonizacijos energija.
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Auksas
Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas. Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje.
Chemijos referatas (7 pus.)


Auksas
Auksas. Aukso savybės. AUKSO IR JO LYDINIŲ NAUDOJIMAS. DAR APIE AUKSĄ. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Auksas (lotynų kalbos žodis aurum reiškia “aušra”) – metalas, su kuriuo žmogus galėjo susipažinti anksčiau negu su kitais metalais, nes jis gamtoje randamas laisvas, t.y. ne junginių, bet grynuolių pavidalo. Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose. Kadangi ten pat buvo ir aukso dulkelių, teko sugalvoti, kokiu būdu auksą atskirti nuo smėlio. Vienas jų – vandens nešamų aukso dulkių gaudymas avikailių vilnomis, prie kurių jos gerai prilimpa. Tokiu būdu Kalifornijoje auksas buvo gaudomas iki XIX a. vidurio. Pasak senovės mitų, pirmieji aukso ieškotojai buvę graikų argonautai, plaukę iš Tesalijos į Kolchidę atimti iš šalies karaliaus Ajeto aukso vilnų.
Chemijos referatas (4 pus.)


Azotas
AZOTAS. AZOTO RŪGŠTIS. Mineralines trąšos. Azoto trąšos.
Chemijos referatas (2 pus.)


Puslapiai:
   1 |  2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |