Referatai Kursiniai Diplominiai

Azotas, azoto junginiai
AZOTAS. AMONIAKAS. MAISTINIO ELEMENTO APSK. AZOTO RŪGŠTIS. TRĄŠOS. APIBENDRINIMAS.
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Biologiškai svarbūs azoto organiniai junginiai
Azoto atomo bioorganiniuose junginiuose elektronų konfigūracija. Azoto atomo įvairiuose junginiuose elektronų konfigūracija. Heterocikliniai aromatiniai junginiai. Penkianariai heterociklai. Pirolas ir jo dariniai. Indolas ir jo dariniai. Imidazolas ir jo dariniai. Šešianariai heterocikliniai junginiai. Piridinas ir jo dariniai. Pirimidinas ir jo dariniai. Purinas ir jo dariniai. Nukleozidai, nukleotidai ir nukleino rūgštys, jų struktūra ir savybės. Nukleozidai. Nukleotidai. Nukleino rūgštys. Pirminė nukleino rūgščių struktūra. Antrinė nukleino rūgščių struktūra. Tretinė nukleino rūgščių struktūra. Paviršinės nukleino rūgščių savybės. Informacinės nukleino rūgščių savybės. Nukleino rūgščių denatūravimas. Rūgštinės-bazinės savybės. Oksidacinės-redukcinės savybės. Kompleksodara.
Chemijos konspektas (25 pus.)


Branduolio magnetinio rezonanso spektroskopija
Branduolio magnetinio rezonanso spektroskopija yra galingas ir kartu teoriškai sudėtingas medžiagotyros metodas. Šiame dokumente apžvelgsime pagrindinius principus, nesigilindami į eksperimento techniką. Turėsime omeny, jog naudodami BMR, dirbsime su atomų branduoliais, ne elektronais. Pagal šiuo metodu gautą informaciją nustatysime tam tikrų branduolių chemines savybes.
Chemijos referatas (11 pus.)


Chemija ir mityba
Riebalai. Baltymai. Angliavandeniai. Mineralinės medžiagos. Kalcis. Fosforas. Geležis. Natris ir valgomoji druska. Kalis. Riebalai ir į juos panašios medžiagos, vadinami lipoidai, jie įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį. Chemiškai riebalai yra glicerino ir riebalinių rūgščių junginiai. Riebalinės rūgštys skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias.
Chemijos referatas (2 pus.)


Chemijos diagnostinis testas
Kuri iš šių medžiagų gali būti tik oksidatorius? Kuri iš šių reakcijų nėra oksidacijos-redukcijos reakcija. Kuri puslygtė vaizduoja oksidacijos procesą? Kuriame iš šių tirpalų,įjungus elektros srovę,lemputė švies silpniausiai? Kuris junginys gali būti ir oksidatorius ir reduktorius. Kuris iš šių junginių yra stiprus elektrolitas? Išlyginkite šias reakcijų lygtis oksidacijos laipsnio kitimo metodu,nurodykite oksidatorių ir reduktorių,oksidacijos ir redukcijos procesus. Kuriame iš nurodytų junginių vandenilio oksidacijos laipsnis -1? .
Chemijos testas (2 pus.)


Chemijos egzamino konspektai
CHEMIJOS OBJEKTAS: Chemija yra vienas iš tiksliųjų mokslų tyrinėjančių gamtą. Chemijos mokslas tiria medžiagų sudėtį, sandarą ir savybes, taip pat sąlygas bei būdus, įgalinančius vieną medžiagą paversti kita. MEDŽIAGŲ MASĖS TVERMĖS DĖSNIS: Medžiagų masė prieš reakciją lygi medžiagų masei po reakcijos. SUDĖTIES PASTOVUMO DĖSNIS: Susidarant tam tikrai medžiagai, elementai jungiasi vienas su kitu griežtai apibrėžtais masių santykiais.
Chemijos konspektas (7 pus.)


Chemijos formulės
Medžiagos kiekis. Masė. Dalelių skaičius. Dalelės masė. Molinė masė. Santykinė molekulinė masė. Avogadro skaičius. Medžiagos masės dalis tirpale. Elemento masės dalis junginyje. Molinė koncentracija.
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Chemijos konspektai (1)
Atomo sudėtis, cheminės jungtys, kompleksiniai junginiai. Valentinių jungčių metodas. Elektronų orbitalių hibridizacija. Vandervalinės jėgos. Nomenklatūra. Branduolinės reakcijos. Cheminė termodinamika ir termochemijos dėsniai. Termochemijos dėsniai. Entropija. Gibso energija. Metalai. Metalų skirstymas. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės: geležis, kalcis.
Chemijos konspektas (11 pus.)


Chemijos konspektai (2)
TRĄŠŲ (CHEMIJOS) PRAMONĖ LIETUVOJE. TRĄŠŲ SKIRSTYMAS. AZOTO TRAŠOS, JŲ GAMYBA JONAVOS „ACHEMOJE“. AZOTO TRĄŠOS. FOSFORO TRAŠOS, JŲ GAMYBA KĖDAINIŲ “LIFOSOJE”. FOSFORO TRĄŠOS. KALIO TRAŠOS. KALIO CHLORIDAS. Kompleksinių trašų savybės. MAISTO ELEMENTŲ KIEKIO SKAIČIAVIMAS TRĄŠOSE. CHEMINĖ TERMODINAMIKA. MEŽIAGOS VIDINĖ ENERGIJA, ENTALPIJOS. POKYTIS TERMOCHEMINĖS REAKCIJŲ LYGTYS. HESO DĖSNIS, IŠVADOS IŠ HESO DĖSNIO. REAKCIJŲ GREIČIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO KONCENTRACIJOS, VEIKIANČIŲ MASIŲ DĖSNIS. KONCENTRACIJOS ĮTAKA REAKCIJOS GREIČIUI. VEIKIANČIŲ MASIŲ DĖSNIS. REAKCIJŲ GREIČIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEMPERATŪROS, VAN HOFO TAISYKLĖ. KATALIZATORIŲ REAKCIJŲ GREIČIUI. CHEMINĖ PUSIAUSVYRA. SKAIČIAVIMAI TAIKANT VEIKIANČIŲJŲ MANIŲ DĖSNĮ. TIRPALŲ KONCENTRACIJŲ REIŠKIMO BŪDAI. NEELEKTROLITŲ TIRPALAI. ELEKTROLITŲ TIRPALAI. OSMOSO REIŠKINYS, VANT HOFO DĖSNIS. OSMOSINIS SLĖGIS. VAN‘T HOFO DĖSNIS. TIRPALO VIRIMO TEMP.PAKILIMAS IR STINGIMO DEPRESIJA. II RAULIO DĖSNIS. II RAULIO DĖSNIS. ELEKTROLITŲ TIRPALŲ DĖSNIAI. VANDENS ELEKTROLITINĖ DISOCIACIJA. BUFERINIAI JUNGINIAI, JŲ SUDĖTIS, SAVYBĖS. TIRPALŲ STINGIMO IR VIRIMO TEMPERATŪROS. SKAIČIAVIMAI TAIKANT RAULIO DĖSNĮ. BUFERINIŲ TIRPALŲ pH IR BUFERINĖS TALPOS SKAIČVIMAI. STAMBAIDISPERSINĖS SISTEMOS, KLASIFIKACIJA, SAVYBĖS. KOLOIDINIŲ TIRPALŲ SISTEMOS, KLASIFIKACIJA, SAVYBĖS. KOLOIDINIŲ TIRPALŲ KOGULIACIJA, PEPTIZACIJA, TIKSOTROPIJA, SINEREZĖ. MICELĖS SANDARA, JOS UŽRAŠYMAS KONKRČIU ATVEJU. OKSIDACIJOS IR REDUKCIJOS REAKCIJOS. KOROZINIAI PROCESAI. KOROZINIŲ PROCESŲ UŽRAŠYMAS. KONKREČIŲ OKSIDACIJOS – REDUKCIJOS REAKCIJŲ RAŠYMAS ELEKTRONŲ BALANSO METODU. ALKOHOLIU, ORGANINIŲ RUGŠČIŲ, ALDEHIDŲ,ETERIŲ, FENOLIŲ SKYRSTYMAI BEI SĄVYBĖS. ANGLIAVANDENIŲ SAVYBĖS, SKIRSTYMAS, BIOLOGINĖ REIKŠMĖ. AZOTO CIKLAS GAMTOJE, SVARBESNIJUNGINIAI, BIOLOGINĖ REIKŠMĖČ NITRATAI IR NITRITAI GAMTOJE. FOSFORO SVARBESNIEJI JUNGINIAI. SIEROS SVARBESNIEJI JUNGINIAI. ANGLIES CIKLAS GAMTOJE, SVARBESNI JUNGINIAI, BIOLOGINĖ REIKŠMĖ, ŠILTNAMIO EFEKTAS. ŠILTNAMIO EFEKTAS. METALAI, JŲ AKTYVOMO EILĖ IR SĄVEIKA SU RŪGŠTINIS, SUNKIEJI METALAI APLINKOJE – METALAI KAIP MIKROELEMENTAI IR KAIP TERŠALAI. PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ ŽENKLINIMAS, KLASIFIKAVIMAS, SAUGOS DUOMENYS, LAPAI, SAUGOS, RIZIKOS FAZĖS. STAMBIAMOLEKULINIAI JUNGINIAI. STAMBIAMOLEKULIŲ JUNGINIŲ SKIRSTYMAS.
Chemijos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Chemijos konspektai (3)
Medžiagos sandara. Atomo sandara. Elektroninis apvalkalas. Kvantiniai skaičiai. Jonizacijos energija. Elektrinis neigiamumas. Cheminė jungtis ir jos ryšys su atomo elektroniniu apvalkalu. Joninė. Kovalentinė. Vandenilinė jungtis. Donorinė-akceptorinė jungtis. Bendrieji cheminių procesų dėsningumai. Pagrindinės termochemijos sąvokos. Entropija ir Vidinė energija. Cheminių procesų energetika ir kryptys. Gibso energija ir entropija. Kriterijus savaiminiam proceso vyksmui. Cheminė kinetika. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos ir temperatūros. Katalizatoriai. Cheminė pusiausvyra. Le Šatelje principas. Homogeninė ir heterogeninė katalizė. Tirpalai ir kitos dispersinės sistemos. Dispersinių sistemų supratimas. Tikrieji tirpalai. Tirpimas. Entalpijos pasikeitimas tirpimo proceso metu. Kietų, skystų ir dujinių medžiagų tirpimas skysčiuose. Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai. Neelektrolitų tirpalų savybės. Užšalimo ir virimo temperatūra. Vant-Hofo dėsnis. Raulio dėsniai. Šaldomi mišiniai ir antifrizai. Džiovikliai. Elektrolitų tirpalai. Jų savybių nukrypimai nuo Raulio ir Vant-Hofo dėsnių. Elektrolitų laidumas. Jonizuojantis tirpiklio poveikis. Disociacijos laipsnio ryšys su disociacijos konstanta. Jonų reakcijos elektrolitų tirpaluose. Druskų hidrolizė. Vandens elektrolitinė disociacija. Vandens jonų sandauga. Vandenilio rodiklis pH. Buferiniai tirpalai. Indikatoriai. Koloidai. Koloidinių tirpalų koaguliacija ir stabilumas. Stambia dispersinės sistemos. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai. Metalų gavimo iš rudų cheminiai procesai. Metalurginis ir hidrometalurginis. Elektrodo potencialas. Vandenilio elektroda. Metalų fizikines ir chemines savybes. Chemines (Metalų reakcijos su rūgštimis, šarmais, ir druskomis). Oksidacija. Galvaniniai elementai. EVJ ir jos nustatymas. Nernsto lygtis. Galvaninių elementų poliarizacija ir depoliarizacija. Galvaninių elementų pavyzdziai: Voltos, Jakobo-Danielio, mangano cinko-cinko (sausasis). Korozijos rūšys. Cheminė korozija dujose ir neelektrolituose. Elektrocheminė korozija. Atmosferinė korozija. Požeminė korozija. Mikrobinė korozija. Metalų korozija dėl grunte klaidžiojančių elektros srovių. Metalų saugos nuo korozijos būdai. Korozinės aplinkos mažinimas: apsauginė dujinė atmosfera dažn. Inhibritoriai ir korozijos lėtikliai. Apsauginės metalinės, metalų junginių ir nemetalinės dangos. Metalinių dangų gavimo būdai. Metalų legiravimas. Pasyvacija. Elektrocheminė sauga: anodinė ir protektorinė. Elektrolizė. Elektrolizės dėsniai. Procesai prie katodo. Procesai prie anodo. Elektrolizės praktinis taikymas. Akumuliatoriai. Rūgštinio švino akumuliatoriaus. Šarminiai akumuliatoriai. Aliuminio gavimas. Vario gavimas. Vandens kietumas. Metalų tirpumas rugštyse. Oksidacijos – redukcijos reakcijų pavyzdžiai. Korozijos rūšys. Cheminė metalų korozija. Dujinė korozija. Elektrocheminė metalų korozija. Inhibritoriai ir korozijos lėtikliai. Metalinės dangos. GALVANINIAI ELEMENTAI. Sausieji hermetiniai elementai. Elektrolizė. I-asis elektrochemijos dėsnis. II-asis elektrochemijos dėsnis. Kuro elementai. Sausi elementai. Šarminis H2-O2 kuro elementas.
Chemijos špera/ paruoštukė (5 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |