• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Chemijos referatas
Turinys. Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos ir termochemijos dėsniai. Polimerai. Jų strūktūra ir sąvybės. Naudota literatūra.
Chemijos referatas (13 pus.)

Cheminių elementų masių ir tirpumo lentelė
Cheminių elementų masių ir tirpumo lentelė
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Chymopapainas
Cisteininė proteazė chymopainas yra gausiausiai randamas baltymas neprinokusių papajos vaisių sultyse. Šis baltymas tapo labai populiarus, kai buvo atrasta jo didele svarba gydant tarpslankstelinių diskų prolapsą. Išgryninus chymopapainą iš papajos sulčių miltelių, naudojant katijonų mainų chromatografiją, jis gaunamas heterogeninis. Dažniausiai baltymas eliuliuojantis pirmas iš katijonų mainų kolonelės vadinamas chymopapainu A, paskui kurį seka nepilnai atskirtas pikas, kuriame esantis baltymas vadinamas chymopapainu B.
Chemijos referatas (7 pus.)

Cinkas (1)
Ištrauka iš darbo. Cinkas yra žinomas nuo seno. Manoma, kad anksčiau jis buvo gautas Rytų šalyse. Europoje cinką iš rūdų gauti išmokta žymiai vėliau. Cinkas gamtoje randamas mineralais. Svarbiausi iš jų - sfaleritas, ZnS, ir galmėjus, ZnCO3. Dažniausiai jis rūdose randamas su kitais mineralais: variu, švinu, manganu, kadmiu. Nedaug cinko junginių aptinkama augaluose bei gyvuliuose. C1746 metais vokiečių mokslininkas A.Margrafas sukūrė cinko gavimo technologiją. Iki tol cinko išgauti nesisekė todėl, kad nebuvo numatyta, kokiomis sąlygomis tyri vykti cinko redukcijos iš jo oksido reakcija, panaudojant anglį
Chemijos referatas (3 pus.)

Cinkas (2)
Cinkas (trumpa apžvalga). Cinko fizikinės ir cheminės savybės. Cinkas gamtoje. Cinko gavimas. Cinko naudojimas. Svarbesnieji cinko junginiai. Cinkavimas. Informacijos šaltiniai. Ištrauka iš darbo. Cinkas žinomas jau nuo seno. Manoma, kad šis žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio “zinkum”, kuris reiškia “balta apnaša”. Cinkas yra vienas svarbiausių spalvotų metalų. Manoma, kad pirmiausiai jis buvo gautas Rytų šalyse (kaip Indija (XIIa.)) ir tik gerokai vėliau Europoje. Grynas cinkas – blizgantis sidabro spalvos (su melsvu atspalviu) metalas. Kalus. Elektrinis laidumas 4 kartus mažesnis negu sidabro, šilumos laidumas sudaro 60% sidabro laidumo.
Chemijos referatas (7 pus.)

Cloras
Chloras. Chloratai. Chloridai. Chloras medicinoje. Chloro yra visuose organizmuose, daugeliuj jir yra būtinas mikroelementas. Javų sausoje masėje susikaupia 10-20 mg% chloro. Gyvūnuose Clorą sudaro ~0,08% jų masės ir yra daugiausia natrio, kalio, kalcio, magnio druskų anijonų pavidalo. Cloras telkiasi kraujo plazmoje, odoje. Iš organizmo išsiskiria su prakaitu ir šlapimu. Chloridų perteklius dirvoje sukelia augalų chlorozę, trukdo fosforui patekti į augalus neigiamai veikia azoto apykaitą.
Chemijos analizė (4 pus.)

Chromas
Chromas ir jo savybės. Chromo ir jo junginių poveikis žmogaus organizmui. Pavadinimo kilmė. Chromo sąveika. Reakcija pagal kurią gaminome. Aprašymas. Išvada. Chromas kietas, baltas, blizgantis metalas. Atsparus korozijai. Itin kietas (grynu hromu galima raižyti stiklą). Jis ir jo junginiai naudojami plieno lydymo gamyklose metalo paviršių padengimui (chromavimui), poligrafijos ir odų apdirbimo, stiklo gamybos pramonėje, įeina į elektrinio suvirinimo elektrodų sudėtį. Chromas yra plačiai naudojamas plieno legiruojantis priedas, padidinantis kietumą bei atsparumą korozijai, neatskiriama nerūdijančio plieno dalis.
Chemijos pristatymas (14 pus.)

Dirvožemio trąša
Dirvožemis. Pesticidai. Insekticidai ir Fungicidai. Trąšos. Organinės medžiagos.
Chemijos referatas (8 pus.)

Druskų hidrolizė
LABORATORINIS DARBAS NR. 3 (10). Įvairių druskų hidrolizė, įvairių druskų tirpalų pH.
Chemijos laboratorinis (2 pus.)

Dujų tirpumas
Dujų tirpumas. Ore slypintys pavojai. Ištrauka iš darbo. ,,Chemija - tai menas, kuris moko, kaip tirpdyti gamtinius kūnus”. Toks apibrėžimas mums atskleidžia praeitų šimtmečių chemijos ypatybes. Iš šio apibrėžimo matyti, kiek daug svarbos cheminių procesų kitimuose buvo teikiama tirpimui ir koks didelis vaidmuo ilgaamžėje cheminės gamybos istorijoje teko tirpalams. Viljamas Henris (1775 -1836) - anglų chemikas. Tyrinėjo dujų tirpumą vandenyje, esant įvairioms temperatūroms ir skirtingam slėgiui. Jis nustatė dujų tirpumo dėsnį, vadinamą Henrio dėsniu. Daugelį savo darbų V.Henris paskyrė kasyklų ir šviečiamųjų dujų - chloro vandenilio, amoniako ir kitų - analizei.
Chemijos referatas (4 pus.)