• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Duonos kepimo technologija
Įvadas. Literatūros šaltinių apžvalga. Gamybinio pajėgumo ir programos nustatymas. Gaminių aprašymas ir unifikuotos receptūros. Pagrindinių ir pagalbinių žaliavų aprašymas. Technologinio proceso schema ir aprašymas. Išeigų skaičiavimas. Gamybinių receptūrų skaičiavimas. Žaliavų poreikių skaičiavimas. Įpakavimo medžiagų ir taros poreikių skaičiavimas. Maisto saugos ir kokybės reikalavimai. Įrengimų parinkimas. Patalpų plotų skaičiavimas. Išvados. Naudotų informacijos šaltinių sąrašas. Gaminama ruginė duona yra sveika ne tik dėl skaidulinių medžiagų, bet ir dėl to kad ji yra gaminama tik iš natūralių žaliavų, todėl skonis išliek toks pat kaip ir keptose kaimiškose krosnyse. Dėl savo ilgo gamybos proceso yra sudėtinga gaminti tokios rūšies duoną nes reikalingi gana dideli gamybiniai plotai, kurie yra labai brangūs.
Chemijos kursinis darbas (56 pus.)

Elektrinis neigiamumas pagal Polingą (Pauling)
Elektrinis neigiamumas pagal Polingą (Pauling). Cheminio aktyvumo mažėjimas ir didėjimas. Redukcinės, oksidacinės savybės. Lentelė ir schemos.
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Geležis
GELEŽIES GAVIMAS. CHEMINĖS SAVYBĖS. GELEŽIES OKSIDAI IR HIDROKSIDAI. JŲ SAVYBĖS. ISTORINĖ APŽVALGA. Ištrauka iš darbo. Geležis yra ketvirtasis pagal paplitimą Žemės plutos elementas – Žemės plutoje jos yra 4,7% masės. Gryna geležis sutinkama labai retai. Kai kurie meteoritai sudaryti iš geležies. Grynos geležies aptikta Mėnulio grunte. Manoma, kad daugiausiai geležies (kartu su nikeliu) yra Žemės branduolyje.
Chemijos referatas (9 pus.)

Geležis
Iš geležies istorijos. Geležies atominė sandara. Geležies rūda. Pagrindinės geležies rūdos. Geležies paplitimas. Geležies junginiai ir jų panaudojimas. Geležies cheminės ir fizinės savybės. Geležis žmogaus organizme. Kryžiažodis. Naudota literatūra.
Chemijos referatas (10 pus.)

Gyvsidabris
Gyvsidabrio paplitimas gamtoje. Svarbiausieji gamtiniai junginiai. Gyvsidabrio lydiniai. Gyvsidabrio ir jo junginių fizikinės savybės, naudojimas. Gyvsidabrio oksidai. Cheminės gyvsidabrio savybės. Gyvsidabrio druskos. Trumpai apie gyvsidabrį. Šaltiniai.
Chemijos referatas (5 pus.)

Halogenai
Halogenų gavimas. Savybės. Druskos rūgšties savybių tyrimas. Chloro deguoniniai junginiai. Kokybinės halogenidų atpažinimo reakcijos.
Chemijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Inžinerinės medžiagos
Plieno cheminė sudėtis. Angliniai plienai. Legiruotieji plienai. Legiruojantys elementai ir jų įtaka plienų savybėms. Legiruotų plienų klasifikacija. Plieno suvirinimas. Lydiniai su g ir Ti pagrindu. Cu ir jo lydiniai. Korozija, jos esmė ir rūšys. Kovos su metalų korozija priemonės. Polimerai. Užpildai ir plastifikatoriai. Grandininė polimerizacija. Nesočių angliavandenilių polimerai ir kitos polimerinės plastmasės. Plastmasės pagamintos iš polikondensacijos ir pakopinės kondensacijos produktų. Guma ir jos gaminiai. Lakai, tepalai, dažai. Miltelinė metalurgija. Miltelių gamyba. Metalų ir lydinių milteliai. Miltelių mišinio paruošimas. Įkrovos dozavimas ir ruošinių gamyba. Ruošinių sukepinimas ir miltelinių gaminių išbaigimas. Įrankinės miltelinės medžiagos. Antifrikcinės medžiagos. Miltelinės konstrukcinės medžiagos. Miltelinės elektrokontaktinės ir elektromagnetinės medžiagos.
Chemijos konspektas (17 pus.)

Jonų ryšiai. Elektrinis neigiamumas
Joninis ryšys, joninis kristalas, joninis junginys. Kovalentiniai ryšiai. Joninių junginių sąvybės. Kovalentinių junginių savybės. Kovalentiniai kristalai. Valentiniai elektronai. Metalus, nemetalai. Elektrinis neigiamumas. Jonizacijos energija.
Chemijos konspektas (2 pus.)

Kalkių tyrimas
Aktyvūs CaO ir MgO. Kalkių gesinimosi trukmė. Karbonatų kiekio nustatymas. Tyrimų duomenys surašomi į lentelę.
Chemijos laboratorinis (2 pus.)

Karboksirūgštys ir jų funkciniai dariniai
Karboksirūgščių struktūra, nomenklatūra ir fizikinės savybės. Sočiųjų karboksirūgščių ir jų darinių cheminės savybės. Rūgštinės savybės, neutralizacijos reakcijos ir druskų hidrolizė. Bazinės savybės. Karboksirūgštys – acilinimo reagentai. Halogenų acilinimas. Karboksirūgščių O-acilinimas. Alkoholių O-acilinimas. Tiolių S-acilinimas. Aminų N-acilinimas. C-Acilinimas (žiūr. Oksidacinės-redukcinės savybės). Karboksirūgščių dariniai, jų savybės ir kitimai. Hidrolizė. Esteriai – alkoholių ir aminų acilinimo reagentai. Amidų struktūra ir savybės. Karboksirūgščių darinių sintezės ir jų tarpusavio virsmų schema. Karboksigrupės C atomo oksidacinės-redukcinės savybės. Padėties C atomo oksidavimas ir jo kondensacijos reakcijos. Karboksirūgščių ir jų darinių, turinčių kitų funkcinių grupių, savybių ypatumai. Dikarboksirūgštys. Hidroksikarboksirūgštys. Oksokarboksirūgštys. C-C ryšio skilimo raekcijos. C-C ryšio susidarymo reakcijos. Redukcijos reakcijos. Ketoenolinė tautomerija. Kompleksodara. Nesočiosios karboksirūgštys. Pagrindinės karboksirūgščių metabolizmo reakcijos. Riebalų rūgščių biosintezė. Riebalų rūgščių biologinis oksidavimas. Riebalų rūgščių a-oksidavimas. Riebalų rūgščių w-oksidavimas. Riebalų rūgščių b-oksidavimas. Di- ir trikarboksirūgščių ciklas (Krebso ciklas, citrinų rūgšties ciklas). Aromatinės karboksirūgštys ir jų dariniai – vaistinės medžiagos. Salicilo rūgšties dariniai. 4-Aminobenzenkarboksirūgšties dariniai (anestetikai).
Chemijos konspektas (28 pus.)