• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Neorganinės chemijos konspektai
Vandenilio halogenidai. Elementų halogenidai. Interhalogeniniai junginiai. Halogenų oksidai. Hipohalogenitinės rūgštys ir hipohalogenitai. Halogenitinės rūgštys. Halogenatinės rūgštys ir halogenatai. Oksidai. Siera. Junginiai. Junginiai su H2 ir sulfidai. Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sierosoksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Sieros junginiai su azotu. H2. Halogenai. Br. C (anglis). Si (silicis), Ge, Sn, Pb. Ga, In, Tl. Fosforas P. Be. Mg. Ca, Sr, Ba. Li, Na, K, Rb, Cs. I B grupės elementai Cu, Ag, Au. Zn, Cd, Hg. VI B grupės elementai W, Cr, Mo. Geležies pogrupio metalai. VII B grupės elementai Mn, Tc, Re.
Chemijos špera/ paruoštukė (5 pus.)

Neorganinės chemijos sąvokos
Molio sąvoka. Tankis. Tirpalų molinė koncentracija. Ką nurodo cheminė formulė? Masės dalis. Skaičiavimai pagal reakcijos lygtį.
Chemijos konspektas (6 pus.)

Nesočių angliavandenilių nustatymas
Teorija. Aparatūra. Darbo eiga. Apskaičiavimas. Išvada. Ištrauka iš darbo. Naftoje ir gamtinėse dujose nesočių angliavandenilių praktiškai nėra. Jie atsiranda naftos ir naftos produktų perdirbimo metu. Nesotūs angliavandeniliai yra labai svarbi žaliava organinei sintezei.
Chemijos laboratorinis (1 pus.)

Normalios struktūros alkanų išskyrimas iš naftos frakcijų ekstraktyvinės kristalizacijos metodu
Teorija. Aparatūra. Darbo eiga. Skaičiavimai. Išvada. Ištrauka iš darbo. Nustatyta, kad n-struktūros alkanai su karbamidu sudaro kristalinius prisijungimo produktus, kurie vadinami aduktais ar kompleksais. Izoalkanai, cikloalkanai, arenai tokių ryšių nesudaro. Funkcinių grupių buvimas n-alkano grandinėje nekliudo komplekso susidarymui, todėl atitinkami karbamidiniai kompleksai gali būti su n-struktūros karboninėmis rūgštimis, esteriais, halogenidais, ketonais, alkoholiais, ir kt. n-alkanų dariniais.
Chemijos laboratorinis (2 pus.)

Olimpiadiniai chemijos uždaviniai
28 chemijos uždavimai su atsakymais.
Chemijos testas (4 pus.)

Opoka. Anhidritas
Ištrauka iš darbo. Opoka laikoma pilka, kieta, kriauklėtojo lūžio poringa uoliena, kurios sudėtyje vyrauja (iki 90%) opalinis silicio dioksidas. Lietuvoje opokos aptinkama viršutinėse kreidos santonio ir kampanio aukštų sluoksniuose bei paleogeno alko svitos nuogulose. Opoka susidaro is jūrinių organizmų su silicio skeletu liekanų, jų susitelkus baseino dugne ir diagenetiškai pakitus, arba iš tirpalų nusėdus silicio dioksidui, ypač maišantis šiltam ir šaltam vandeniui. Lietuvoje paplitusioje opokoje silicinių mikroorganizmų (radioliarijų, pinčių spikulų ir kt.) randama labai nedaug, matyt, dėkl to, kad ši opoka susidarė kreidos mergelyje, kai karbonatus pakeitė iš tirpalų išsiskyręs silicio dioksidas. Silicifikuotas mergelis ypač paplitęs vakarų Lietuvoje, o intensyviausiai silicifikacija pasireiškė aktyvių tektoninių lūžių zonoje. Matyt, daug SiO2 buvo atnešta į baseiną ir nusodinta dėl šios teritorijos tektoninio aktyvumo.
Chemijos referatas (6 pus.)

Organinė chemija
Alkanai. Alkanų halogeninimas. Alkanų sulfonoksidinimas. Alkanų sulfochlorinimas. Alkanų nitrinimas. Alkanų oksidinimas. Alkanų pirolizė. Alkenai. Sintezės būdai. Alkanų dehidrinimas. Alkinų hidrinimas. Vandens eliminavimas iš alkoholių. Vandenilio halogenido eliminavimas iš halogenalkanų. Halogenų eliminavimas iš dihalogenalkanų. Cheminės savybės. Hidrinimas. Halogenų prijungimas. Rūgščių prijungimas. Hidratavimas. Alkanų prijungimas. Radikalinis bromo prijungimas. Radikalinis vandenilio bromido prisijungimas. Nesotieji angliavandeniliai prisijungia hipochlorito rūgštį. Vartojant sidabro katalizatorių, olefinai prisijungia oro deguonį. Šarminis arba neutralus kalio permanganato tirpalas oksiduoja alkenus iki dihidroksilių alkoholių - glikolių. Alkenai reaguoja su cro acto rūgštyje, skyla dvigubas ryšys. Vartojant kaip katalizatorių sieros rūgštį, olefinai dimerizuojasi. Alkinai. Tiesioginė sintezė iš elementų. Metano pirolizė. Iš karbidų. Alkinų alkilinimas. Hidrinimas. Halogenų prijungimas. Vandenilio halogenidų prisijungimas. Hidratavimas. Kitos nukleofilinio jungimosi reakcijos. Alkinų pakaitų reakcijos. Dienai. Cikloalkanai. Arenai. Šoninės benzeno homologų grandinės reakcijos. Angliavandenilių halogeniniai dariniai. Polimerizacija. Alkenų polimerizacija. Konjuguotų dienų polimerizacija. Elementų organiniai junginiai. Alkoholiai ir fenoliai. Alicikliniai alkoholiai. Aromatiniai alkoholiai. Dihidroksiliai alkoholiai. Trihidroksiliai alkoholiai (gliceroliai). Fenoliai. Naftoliai
Chemijos konspektas (49 pus.)

Organinės chemijos konspektai (1)
Alkanus. Benzenas. Toluenas. Glicerolis. Fenolis. ALKANAI. Cheminės savybės. CIKLOALKANAI. Cheminės savybės. Gavimas. ALKENAI. Gavimas. Cheminės savybės. Gavimas. ALKADIENAI. Cheminės savybės. ALKINAI (etilenai). Cheminės savybės. Gavimas. BENZENAI. Cheminės savybės. Gavimas. ALKOHOLIAI. Cheminės savybės. Gavimas. Polihidroksiliai alkoholiai. Cheminės savybės. Gavimas. Fenoliai. Cheminės savybės. Gavimas. ALDEHIDAI. Cheminės savybės. Gavimas.
Chemijos konspektas (3 pus.)

Organinės chemijos konspektai (2)
Nukleorūgštys. Ju sandara. Klasifikacija ir funkc. Baltymai. Jų cheminė sudėtis, klasifikacija, struktura ir funkciniai organai. Baltymų biosintezė ir jos reguliacija. Fermentų sandara ir funkcija organizme ir klasifikacija. Fermentinės katalizės mechanizmas ir fermentinių rakcijų kinetika. Fermentinių reakcijų reguliacija. Izofermnetai. Angliavandenių struktūra klasifikacija ir savybės. Mono, oligo, ir polisacharidų sandara ir funkc organizme. Monosacharidų anaerobinė apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Monosacharidų aerobinė apykaita organizme ir jos energetinis efektas. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Insulino ir gliukagono vaidmuo. Lipidų struktūra, ypatybės ir klasifikacija. Lipidai maisto produktuose ir jų hidrolizė virškinimo trakte. Hormonai, jų sintezės vieta ir klasifikacija. Glikogenolizės, glikozė r lipolizės reakc. reguliacija. ATP sinteze ir panaudojimas lasteleje. Medžaigų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys.
Chemijos špera/ paruoštukė (2 pus.)

Organinės chemijos konspektai (3)
AUGALO VANDENS APYKAITA. FOTOSINTEZĖ. Neciklinė elektronų pernaša. Ciklinė elektronų pernaša. KVĖPAVIMAS. GLIKOLIZĖS EIGA. Trikarboninių rūgščių ciklas. TRIKARBOKSIRŪGŠČIŲ CIKLAS. TRIKARBONINIŲ RŪGŠČIŲ CIKLAS. CITRINŲ RŪGŠTIES CIKLAS. KREBSO CIKLAS. AUGALŲ MITYBA.
Chemijos konspektas (22 pus.)