Referatai Kursiniai Diplominiai

Ankstyvasis krikščionių menas
Ištrauka iš darbo. Mūsų eros pradžioje rytinėje Romos imperijos dalyje, Vakarų Azijoje, atsirado naujas tikėjimas – krikščionybė. Ji paplito po visą didžiulę valstybę ir galiausiai pasiekė imperijos centrą – Italiją. Krikščionybė skelbė, kad prieš Dievą visi lygūs – vergai ir nevergai, turtingi ir vargšai. Aišku, kad tokios idėjos negalėjo patikti romėnų valdininkams ir jie ėmė persekioti krikščionis. Vis dėlto laikui bėgant krikščionybė jau neskelbė žmonių lygybės. Imta kalbėti apie paklusnumą valdžiai ir nuolankumą: paklusniųjų už šio gyvenimo kančias laukė Dievo karalystė – rojus tai atitraukdavo tikinčiųjų – vadinamųjų krikščionių – mintis nuo žemiškų bėdų ir neturto. Taip krikščionybė užsitikrino turtingųjų valdžią. 313 m. imperatorius Konstantinas I krikščionybę paskelbė oficialiu Romos imperijos tikėjimu. Kai V a. Romą nukariavo atėjūnai iš šiaurės, jų vadai priėmė krikščionybę. Palaikoma naujų valdovų, krikščionybė ilgainiui tapo vyraujančia religija Europoje. Per 2000m. ji neginčijamai veikė ir meną, jo raidai turėjo milžiniškos įtakos.
Dailės referatas (3 pus.)

Babtų bažnyčia sakralinėje Lietuvos architektūroje
Ištrauka iš darbo. XIX am. viduryje Lietuvą pasiekė nauja menininės ir architektūrinės ekspresijos forma- romantizmas. Ši nauja meno srovė( galima kalbėti tik apie jos naujumą Lietuvoje, nes didžiojoje Vidurio ir Vakarų Europos dalyje ši nauja meno raiškos kryptis buvo pasiekusi kur kas anksčiau- 19 am. pradžioje) stipriai paveikė to meto Lietuvos meną ir architektūrą. Romantizmas nesitengė sukurti naujų raiškos formų, principų ar koncepsijų, o tiesiog sekė anksčiau paplitusių įvairių meninių stilių, t.y: gotikos,renesanso, baroko ir klasicizmo stiliais. Tačiau šis stilius architektūroje ir mene(skirtingai nuo ankstesniųjų stilių) stengėsi perteikti ir liaudies meną, jos kūrybos išraiškas, pabrėžti jos reikšmę anksčiau minėtų stilių kontekste. Tad ir Lietuvoje, pagal romantizmo tradicijas, liaudies menas pradėtas vertinti kur kas pozityviau: liaudies kūryba, jos motyvai pradėti naudoti ir mene, ir architektūroje, taip pat ir sakralinėje.
Dailės referatas (10 pus.)

Barokas Lietuvoje ir pasaulyje
LITERATŪRA. DAILĖ. ARCITEKTŪRA. Ištrauka iš darbo. Barokas: meno kryptis, XVII a. - XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąją prasme barokas vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, rel. kovos, reakciją prieš renesanso kultūrą vid. amžių tradicijų gaivinimas. Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpio feod. visuomenės pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, socialinio gyvenimo ir visuomeninės sąmonės formų prieštaravimus.
Dailės referatas (3 pus.)

Baroko architektūra Lietuvoje
Referato tikslas: Susipažinti su baroko architektūra Lietuvoje. Uždaviniai: Išsiaškinti baroko stiliaus esminius požymius. Išanalizuoti baroko periodus Lietuvoje. Sužinoti, kas įtakojo ir kūrė barokinę architektūrą Lietuvoje. Išsiaiškinti medžiagas, konstrukcijas naudotas baroko epochoje. Susipažinti su Lietuvos baroko stiliaus sakraliniais pastatais, ansambliais. Susipažinti su barokine smulkiąja architektūra. Šis referatas aprašomojo pobūdžio, jame stengiausi susipažinti su baroko statiniais Lietuvoje.
Dailės referatas (27 pus.)

Eduardas Mane
Ištrauka iš darbo. Eduardas Mane (1832-1883) gimė Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Turėjo dar tris brolius. Tėvas norėjo, kad sūnus studijuotų teisę, tačiau pats jaunuolis labiau buvo linkęs prie meno, o ypač tapybos. 1844 Mane įstoja į Roleno koledžą. Mokslai jam nesiseka. 1847 jis nesėkmingai laiko egzaminus į Aukštąją jūrų mokyklą. Kitų metų gruodį Mane išplaukia laivu “Havaras ir Gvadelupa”. Nuo 1849 vasario 5 d. iki balandžio 10 d. Mane – Rio de Žaneiro uoste. Į Prancūziją grįžta birželio 13 d. 1850 metais įstoja į Tomo Kutiuro studiją. Prasideda jo meilės ryšys su Siuzana Lenhof. 1858 Mane nutapo “Berniuką su vyšniomis” ir pradeda “Absento gėrėją” , tačiau Salone žiuri atmeta “Absento gėrėją”. 1860 Mane nutapo “Muziką Tiuilri sode” ir dvi drobes, kurios bus priimtos į 1861 m. Saloną : savo tėvų portretą ir “Gitarero”, kuris susilaukia Salone didelio pasisekimo. Mane gauna pagyrimą. 1862 Mane karštligiškai ruošiasi kitam Salonui.
Dailės referatas (2 pus.)

Gotika
Gotika. Architektūra. Gotika Lietuvoje. VILNIUS. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. Trakų pilis. Vilniaus pilys.
Dailės referatas (15 pus.)

Gotika ir romantika
Vienas akivaizdžių europiečių ekonomikos plėtros ženklų buvo įspūdingas gausėjimas akmeninių bažnytinių pastatų, kurie kilo visur, tapdami katedromis, vienuolynais ir parapijų bažnyčiomis. Šiandien mūsų vaizduotei reikia pastangų norint aprėpti resursus ir energiją, kurių prireikė šioje statybos programoje. „Kaip rodo apskaičiavimai, vien Prancūzijoje, turėjusioje mažiau negu aštuonis milijonus gyventojų, tarp 1180 ir 1270 m. pastatyta aštuoniasdešimt katedros dydžio bažnyčių ir beveik penki šimtai abatijų“
Dailės referatas (10 pus.)

Impresionizmas
Eduardas Mane. Kamilio Pisaro . Ogiustas Renuaras. Žoržas Sera. Ištrauka iš darbo. Ištikimybės gamtai principą išpuoselėjo XIX a. aštuntojo dešimtmečio meno kryptis. Ši kryptis pavadinta impresionizmu. Pirmiausiai ji susiformavo prancūzų tapyboje kaip priešprieša soloniniam akademizmui; vėliau reiškėsi daugelio Europos šalių dailėje, literatūroje, muzikoje, teatre. Impresionizmo pagrindas - įsitikinimas, kad viskas pasaulyje nuolat kinta ir tikra yra tik tai, ką atskiras žmogus mato ir jaučia konkrečią akimirką. Impresionistų kūrybai būdinga trumpalaikių pojūčių, unikalių įspūdžių, intymių pergyvenimų perteikimas. Vaizdus detales kūrinyje sieja ne mintis o nuotaika. Impresionistai stengėsi atspindėti drobėje įspūdžių, kuriuos patirdavo stebėdami gamtą, realų gyvenimą, akimirkas. Jie tvirtino, kad joks dailininkas iki šiol nevaizdavo gamtos taip, kaip ją iš tikrųjų mato - visi daiktai paveiksle būdavo vaizduojami vienodai tiksliai. Iš tikrųjų žmogaus akis aiškiai pamatyti tegali tik nedidelę dalį daiktų, patekusių į regos lauką.
Dailės referatas (22 pus.)

ITALIJOS MIESTAI 18 a. Romos rekonstrukcija
Italijos miestai XVII amžiuje. Barokas. Kapitolijaus aikštė. Del Popolo aikštė Šv. Petro aikštė. Ištrauka iš darbo. XV a. pabaigoje prasidėjęs Šiaurės Italijos prekybos miestų ekonominis smukimas ypač pasireiškė XVI ir XVII a. Sumažėjo statyba miestuose. Tuo metu Romos popiežiaus valstybė, gaudama duoklę iš katalikiškų kraštų, nejaučia ekonominės krizės ir jos sostinėje Romoje prasideda dideli statybos darbai. Pamažu smunkančiuose šiaurės ir vidurio Italijos miestuose lieka be darbo daug patyrusių architektų ir statybininkų. Jie savo kūrybinį genijų nukreipia į naujai kylantį meno centrą – Romą. Čia toliau plėtojamos renesanso metu šiaurės Italijoje susiklosčiusios architektūrinės tradicijos, - pastatų kompozicija palaipsniui darosi vis sudėtingesnė, pereinama prie naujo stiliaus – baroko.
Dailės referatas (8 pus.)

Kauno architektūriniai paminklai
LAISVĖS ALĖJA. MIESTO TEATRAS. PILIES LIEKANOS. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS. PERKŪNO NAMAI. LITERATŪRA.
Dailės referatas (8 pus.)

Puslapiai  1 | 2 | 3 | 4 |