• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Senovės Graikijos architektūra
Įvadas. Šventyklos. Teatrai, amfiteatrai. Namai. Rūmai. Arkos ir inžinerija. Išvados. Literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Architektūra – projektavimo ir statybos menas, meninis pastato pobūdis, tačiau Antikinėje epochoje, kuomet mokslai buvo silpnai išsivystę, architektūra apėmė visas technikos ir meno sritis, o tik vėliau statybos meną. Arcitektūros raida glaudžiai susijusi su istorinėmis sąlygomis, statybinėmis medžiagomis ir statybos technika. Jos stiliuose atsispindi visuomenės pasaulėžiūra, idealogijos, kultūros savitumai. Senovės Graikiją sudarė nedideles vergvaldines demokratines valstybės – poliai. Tokia valstybės santvarka skatino mokslo, meno, literatūros ir žinoma architektūros raidą. Architektūros raida čia apima apie VIII – I a.pr.m.e. ir skirstoma į tris periodus: archainį, helenistinį, klasikinį.
Dailės referatas (14 pus.)

Senovės laikų šukuosenos
Įvadas. Senovės egiptiečių šukuosenos. Moterų ir vyrų perukų įvairovė ir jų reikšmė. Senovės graikų ir romėnų šukuosenos. Grožio samprata. Šukuosenų atsiradimo prielaidos. Šukuosenų skirtumai ir panašumai. Viduramžių šukuosenos. Barokas ir rokokas - šukuosenų klestėjimo laikotarpis. Skirtingų gyventojų sluoksnių šukuosenos. Madingiausios šukuosenos ir jų puošyba. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Šiuo darbu stengiausi apžvelgti senovės laikų šukuosenų svarbą, ypatybes, jų kaitą, poveikį tolimesniems stiliams. Taip pat apibūdinti Baroko ir Rokoko stilių, kaip puošniausią ir įspūdingiausią visų laikų stilių.
Dailės referatas (15 pus.)

Skrynios ir dekoratyvinės dėžutės
Aprašomos visokiausios skrynios ir dekoratyvinės dėžutės. Yra šeimos dėžučių pavyzdžių.
Dailės referatas (1 pus.)

Spalvos. Spalvos interjere
Spalva. Sudėtinis spalvų maišymas. Pagrindinės spalvos. Antrinės spalvos. Spalvų teorijos raida. Baldai. Medžiaga. Plastiškumas. Spalvos ir jų deriniai. Interjero samprata. Spalva interjere. Spalvos. Pasaulio šalys. Spalvų derinimo principai. Naudota literatūra. SPALVA – daiktų savybė sukelti regos pojūtį, atitinkantį tų daiktų skleidžiamos, atspindimos arba praleidžiamos šviesos spektrinę sudėtį ir intensyvumą. Matome spalvotą pasaulį, nes į mūsų akis patenka nuo daiktų atsispindėjusi arba jų sukurta spalvota šviesa. Raudona rožė atrodo raudona, nes atspindi raudoną spalvą. Daiktas būna baltas, kai atspindi visų spalvų spindulius, ir juodas – kai juos visus sugeria.
Dailės referatas (10 pus.)

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas
Ištrauka iš darbo. Kalvarijos - tai atminimas Jėzaus Kristaus kančių kelio, kurį jis nuėjo po paskutinės vakarienės iki nukryžiavimo. Europoje jos pradėtos statyti 15a. 1661 m. iš Vilniaus pagaliau buvo išvyti paskutiniai rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus kareiviai. 6 metus buvo niokojama sostinė. Kazokai apiplėšė bažnyčias ir vienuolynus, buvo nuimti varpai, nudraskyti vario stogai, sudeginti pastatai. Kaip padėka Dievui už krašto išvadavimą buvo nutarta pastatyti Kryžiaus kelio stotis. Vienuoliams Dominikonams buvo paskirta 7 valakų (apie 140 hektarų ) žemės.
Dailės referatas (1 pus.)

Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra
Ištrauka iš darbo. Pirmieji gotikiniai pastatai pasirodė XII amžiaus viduryje Prancūzijoje. Masyvias sunkias roma-ninių pastatų sienas pakeitė lengvi karkasai, aukštą vidaus erdvę – ištakūs interjerai, rūsčias fasadų plokštumas—dinamiškai aukštyn besiveržiantys plastinio meno kūriniai. XII-XIV amžiais gotikos stilius paplito Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalyse. Šis stilius įsiga-lėjo pirmiausia tose šalyse, kuriose buvo labai išsivystę feodaliniai visuomeniniai santykiai, katali-kiškoji ideologija, sparčiai augo miestai. Po Žalgirio mūšio sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, šalyje išplito monumentalioji statyba, atsirado naujų tipų mūrinių pastatų. Daugelis visuomeninių pastatų mūsų dienų nepasiekė. Palyginti geriau išsilaikė dauguma kulto pastatų. Kai vėlyvosios gotikos lai-kotarpiu Vidurio Europos šalyse paplito keletas halinių bažnyčių variantų, Lietuvoje statyti tik dve-jopi – trijų travėjų kvadratiniai ir keturių arba penkių travėjų stačiakampiai pastatai. Visi jie yra tri-naviai su presbiterija užsibaigiantys trisiene apsida.
Dailės referatas (5 pus.)

šv. Onos bažnyčia
Ištrauka iš darbo. Į tą vietą, kur stovi Onos bažnyčia, subėga Tiesos, Biliūno, Švietimo gatvės ir Pilies skersgatvis. Tai vienas seniausių miesto kampelių, kurį puošia nemaža vertingų pastatų. Onos bažnyčia – visasąjunginės reikšmės architektūrinis paminklas ir gražiausias gotikinis pastatas respublikoje. Tai senas pastatas. Senuose dokumentuose minima, kad Onos bažnyčia 1500-1501 metais buvo atnaujinta; vėliau (1563) griuvo skliautai. Tik 1581 metais buvo baigtas jos remontas. Tie metai ir laikomi pagrindiniais šio pastato istorijoje. Pagaliau ir pats bažnyčios statymo būdas, jos stilius būdingas XVI amžiui – gotikos klestėjimo mūsų krašte laikotarpiui.
Dailės referatas (4 pus.)

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Barokas- tai meninės, kultūrinės ekspresijos ir žmogiškosios meninės saviraiškos forma, pasireiškusi Europos architektūroje, literatūroje ir mene XVII- XVIII amžiuje. Manoma, kad pats terminas barokas yra kilęs iš portugalų kalbos frazės- perola barocca- tai netaisyklingos formos perlas. Baroko kultūra ir menas padarė įtaką žmogaus filosofiniai minčiai, mokslui, menui ir architektūrai. Barokas yra siejamas su kontreformacijos judėjimu, katalikų bažnyčios idėjų ir nuostatų perteikimu per meninę mintį, siekiant slopinti Reformacijos įtaką žmonių gyvenimui ir jų minties raidai. Barokinių bažnyčių architektūra pasižymi gausia puošyba, dekoratyvimu tiek ir interjero, tiek ir eksterjero detalėse. Lietuvą barokinė kultūra pasiekė nė kiek nepavėlavusi - XVII am. pradžioje.
Dailės referatas (5 pus.)

Vincentas van Gogas
Ištrauka iš darbo. Vincentas van Gogas gimė 1853 kovo 30 dieną Grot Zundere {Olandija} pastoriaus Teodoro van Gogo ir Anos Kornelios Karbentus šiemoje. 1862 rasti pirmieji Vincento piešiniai. 1865 van Gogas įstoja į provilnio vadovaujamą mokyklą Zavenberge. Mokslai šiame pensione Vincento nesudomino, o jam vis viena reikėjo pasirinkti profesiją, todėl paskatintas savo dėdės Cento 1869 įstoja tarnautoju Magoje. 1873 įstoja tarnautoju į Giunpilo firmos filialą Briuselyje. Gegužės mėnesį Vincentas pakeliamas tarnyboje ir išvyksta į Londoną. Ten apsigyvena pas ponią Luaje. Vincentas įsimyli jos dukterį Ursulą. 1874 pasipirša jai, bet ši tik pasijuokia ir pasako, kad jau susižadėjusi. Žlunga visos Vincento svajonės. Nevilties apimtas jis grįžta į Olandiją. Liepos mėnesio viduryje vėl išvyksta į Londoną su savo seserimi Ana. Spalio mėnesį van Gogas siunčiamas į Paryžių, kad “išsiblaškytų”. Gruodžio mėnesį ūmai grįžta į Londoną, kur veltui bando sutikti Ursulą. 1875 Vincentas Londone tampa apsileidusiu tarnautoju, o jau gegužės menesį perkeliamas į Paryžių. Gyvena Monmarte, vis labiau bodisi tapyba.
Dailės referatas (4 pus.)