Antano Vaičiulaičio romanas "Valentina"

Įžanga. Apie kūrinį. Apie pagrindinius veikėjus. Valentina. Antanas. Gražiausi posakiai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. A.Vaičiulaitis – rašytojas, turėjęs stiprią estetinę pagavą ir ją branginęs. Grožis, kylantis iš harmoningo kalbėjimo, jam buvo svarbiau už mokymą, kritikavimą ar idėjų aukštinimą. Jis siekė kurti tarsi iš „nieko“ – jokių ypatingų atsitikimų, įvykių, tik gyvenimo tekėjimas, tik vasaros žydėjimas, o klostosi žmonių likimai, kyla svarbiausi klausimai. A. Vaičiulaičiui nebeįdomu pasakoti taip, kaip pasakojo Žemaitė, - konkrečiai, su daugybe buities detalių. Jam reikia ne tik spalvų ir tonų, bet ir atspalvių, pustonių. Svarbu ir tai, kad vaizduojamas žmogus būtų gyvas, kad jo kalba būtų tikra, siekiama, kad nebūtų paniekintos krikščioniškosios vertybės, kad tekėtų gailestis, pulsuotų viltis, šviestų tikėjimas. Arba nors akimirkai visa sugrįžtų prieš amžinai užmingant.

• Antano Vaičiulaičio romano "Valentina" Analizė
• Lyginamoji personažų charakteristika: A. Vaičiulaičio "Valentina", K. Hamsuno "Viktorija"
• A. Škėmos romanas “Balta drobulė”
• Antano Škemos "Balta drobulė"
• Antano Škėmos kūrybos savitumas, poetika
• Antano Škėmos "Balta drobulė". Interpretacija
• A. Vaičiulaičio novelės "Tavo veido šviesa" analizė ir interpretacija
• Antano Škemos "Balta drobulė" (2)