Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūris

Ištrauka iš darbo. Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą tėvynę. Maironio lyrika ne gausi, bet gili. Maironio lyrinis subjektas mato, kokia trapi laimė, jaunystė, meilė. Jis gyvena didžiulių dydžių akivaizdoje. Prieš jį nusidriekia begalinė laiko erdvė. Ji tęsiasi į gilią praeitį ir tolimą ateitį. Maironio kūryba vystosi tarsi tarp dviejų priešingų polių: entuziazmo ir pasipiktinimo. Išaukštinęs savo poezijoje idealų kovotojo paveikslą, satyrose jis smerkia jo priešingybę. Todėl Maironio satyros svarbios tuo, kad atspindi nemaža savo meto negerovių, kad padeda giliau, visapusiškiau suvokti paties poeto ideologiją, tuos reikalavimus, kuriuos jis kelia žmogui, jo santykiui su visuomene ir savo epocha.

• Požiūris į asmenybę Rytų teorijose
• Heideggerio gyvenimas ir kūryba
• Sistema ir sisteminis požiūris siekiant didinti organizacijos efektyvumą
• Socialinio darbo studentų požiūris į emigraciją
• Studentų požiūris į abortą
• Salomėja Nėris: kūryba ir asmenybė
• Kūryba - visas Mikelandželo Buonaročio gyvenimas
• Tremtinių kūryba
• Pauliaus Širvio kūryba
• Alfonso Nykos-Niliūno kūryba