Kuršių papuošalai

Ištrauka iš darbo. Nuo m.e. pradžios baltų gentys nešiojo daug įvairių metalinių papuošalų. Juos papildė gintaro ir stiklo karoliai. Daugumos papuošalų buvo gaminami iš žalvario, bet naudota geležis, o turtingesni kartais puošėsi ir sidabriniais ar sidabruotais, sidabru dengtais. Papuošalai sudaro gausiausią ir įvairiausią kapuose randamų dirbinių grupę. Jų gerokai daugiau nei įrankių ar ginklų. Kiek mažiau tik sudegintų mirusiųjų kapuose. Pavieniai papuošalai ar jų nuolaužos aptinkamos ir gyvenvietėse, lobiuose. Lietuvoje, Latvijoje bei Kaliningrado srityje gyvenusios baltų gentys V-XI a. mirusiuosius, ypač moteris, laidojo su daugeliu metalinių papuošalų. Moterys dėvėjo antsmilkinius, apgalvius, metalu pagražintas kepurėles. Galvos apdangalą prisegdavo smeigtukais, segėmis. Kaklą puošė antkaklės, karolių ir įvijų apvaros, krūtinę - smeigtukai su įkabintais kabučiais ir grandinėlėmis, rečiau segės, rankas - apyrankės ir žiedai. Antkaklės, seges, rečiau smeigtukus, apyrankes ir žiedus nešiojo ir vyrai. Papuošalai į kapus dėti ir vaikams.

• Senovės šukuosenos bei papuošalai
• Kuršių nerijos nacionalinis parkas
• Kuršių nerija
• Kuršių marių bioįvairovė ir ištekliai