Lietuvių literatūros istorija

Lietuviškoji raštija. Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas, Danielius Kleinas. Kitakalbė literatūra. Jonas Vislicietis, Mikalojus Husovianas, Mykolas Lietuvis, Jonas Radvanas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus. XIX a, I pusė. Liudvikas Rėza, Antanas Klementas, Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Antanas Strazdas. Martynas Mažvydas Vaitkūnas (m), t.y. Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Gimė pietų žemaičių tarmės plote, nežinoma kokiam priklausė luomui, tik spėjama, kad 1510 m. gimė miestiečio šeimoje, o mirė 1563m. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats Mažvydas: 1) „Katekizmo prasti žodžiai“ – 1547 m.; Tai pirma lietuviška knyga, išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU, kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Tiražas buvo 200 – 300 egzempliorių. Knyga prasideda Mažvydo lotyniškai sueiliuotu dedikaciniu ketureiliu „Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei“. Dedikacija rodo, kad knygelė skiriama ne tik Prūsijos Kunigaikštystei, į kurią Mažvydas atvyko prieš metus, bet ir tikrajai savo tėvynei Lietuvai.

• Lietuvių literatūros autoriai
• Lietuvių literatūros konspektai
• Literatūros istorija
• Kai kurie lietuvių literatūros autoriai
• Lietuvių kalbos dėstymo medotika
• Filosofijos istorija
• VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJA
• Senovės civilizacijų istorija (1)
• Lietuvių kalbos gramatikos
• Laimė lietuvių filosofijoje