Lietuvos energijos poreikiai – praeitis, dabartis, prognozės

Kaip vartojame energijos išteklius? Pirminė energija. Antrine energija. Galutine energija. Ar daug Lietuvoje suvartojama energijos? Kokios poreikių prognozės? Ištrauka iš darbo. Mūsų protėviams ilgus šimtmečius pakako sumanumo naudotis šalia esančiais žemės, vandenų ir miškų turtais ir tenkinti savo poreikius nepažeidžiant aplinkos. Kol energijos ištekliai buvo naudojami tik būstui šildyti, maistui gaminti, amatams ir žemdirbystei plėtoti, tol pakako vietinių energijos šaltinių. Į pagalbą buvo pasitelkiami darbiniai gyvuliai, vėliau vandens ir vėjo malūnai, kiti pačių sukonstruoti įrenginiai. Net pradėjus naudoti Lietuvos pramonėje ir žemės ūkyje garo katilus, pagrindinis kuras buvo malkos ir iš dalies durpės. Tik XIX a. pabaigoje apšvietimui pradėta vartoti žibalą, o XX a. pradžioje, atsiradus vidaus degimo varikliams, teko importuoti ir kitus naftos produktus. Šiek tiek daugiau anglių ir naftos produktų (dyzelinių degalų, benzino, mazuto, tepalų) į Lietuvą teko importuoti tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai prasidėjo naujų pramonės įmonių ir elektrinių statyba, transporto sistemos plėtra. Vis dėlto 1935 m. kuro balanse dominavo vietinis kuras: malkos sudarė 66 proc., durpės - 5 proc., akmens anglys -24 proc. ir naftos produktai - 5 procentus. Didžioji visų suvartojamų energijos išteklių dalis (69 proc.) teko namų ūkiui, pramonėje buvo suvartota 23 proc., transporte - 8 procentai.

• Lietuvos socialdemokratų partija
• Mokesčių sistema Lietuvos teritorijoje
• Lietuvos respublikos seimas
• Lietuvos nafta
• ES ir Lietuvos politika dėl oro taršos
• Lietuvos didžioji kunigaikštystė
• Žymiausi Lietuvos kalbininkai
• Tarptautinių sutarčių vieta Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje
• Lietuvos verslininkų problemos
• Lietuvos nacionalinio biudžeto analizė