Menas ir Istorijos pažanga G. Hėgelio filosofijoje

Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Meno savitumas. Meno vaidmuo laisvės sąmonės raidoje. Meno ribotumas. Ištrauka iš darbo. Daugelyje darbų nagrinėjančių G. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra G. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, nei G. Hėgelio pažiūrų dėl meno reikšmės sumenkėjimo naujaisiais laikais. Reiktų atkreipti dėmesį kaip tik į G. Hėgelio istorijos filosofijos premisų poveikį aiškinant meną, - poveikį, kuris paprastai nepastebimas, ypač kai jo estetika nagrinėjama atskirai nuo kitų sistemos dalių. Šis atsiskyrimas iš tikrųjų yra labai abejotinas, juo labiau, kad G. Hėgelis, analizuodamas meną, vartojo kitose savo sistemos skyriuose susiformavusias kategorijas. Jo estetikoje pagrindinė meno reikšmės problema gali būti paaiškinta tik atsižvelgiant į laisvės principą.

• PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS
• Rusijos menas
• Istorijos egzamino konspektai
• Laimė lietuvių filosofijoje
• Užsienio teisės istorijos konspektas
• Numizmatika, pagalbinis istorijos mokslas
• Mokslo ir technikos pažanga XIX a.-XX a. pr.
• Mokslas ir pažanga
• Dailės istorijos konspektai
• Ankstyvasis krikščionių menas