Obuoliai

ĮVADAS. OBUOLIŲ CHEMINĖ SUDĖTIS. PRODUKTO KOMPONENTŲ CHEMINĖS SAVYBĖS. VANDUO. MINERALINĖS MEDŽIAGOS. ANGLIAVANDENIAI. VITAMINŲ SAVYBĖS. RŪGŠTYS. LIPIDAI. ANTOCIANDŲ, FITOCIDŲ, POLIFENOLŲ SAVYBĖS. KOMPONENTŲ POKYČIAI LAIKYMO METU. VANDUO. BALTYMAI. VITAMINAI. ANGLIAVANDENIAI. KITŲ MEDŽIAGŲ KITIMAS. PRODUKTO VIRŠKINIMAS ŽMOGAUS ORGANIZME. VIRŠKINIMAS. VIRŠKINIMAS BURNOJE IR SKRANDYJE. VIRŠKINIMAS ŽARNYNE. OBUOLIŲ NAUDA IR ŽALA ŽMOGAUS ORGANIZMUI. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. Obelis – rausvažiedžių šeimos medis, užaugantis iki 10 m aukščio, sunokinantis dažniausiai apvalios formos, įvairių dydžių, spalvų ir skonio vaisius. Manoma, kad obelų tėvynė Mažoji Azija Kaukazas, o šių vaismedžių auginimo istorija siekia pirmykščių žmonių amžių. Senoviniuose Romos ir Graikijos raštuose randama aprašų, kaip auginti, prižiūrėti vaismedžius. Senovės romėnai jau žinojo 35 obelų rūšis. Iš Graikijos ir Romos obelys pasklido Vakarų Europą. Manoma, kad šiuo metu auginamos dešimtys tūkstančių obelų veislių yra trijų veislių obelų, augusių Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose. Nėra žinoma, kur obelys pradėtos auginti pirmiausia, tačiau obuolius, jau vartojo senovės Egipto gyventojai.