Platono "Valstybė"

Klasė ir Siela. Teisingumas. Nuosavybė ir šeima. Auklėjimas. Ištrauka iš darbo. Asmeninius sugebėjimus Platonas laiko tokiais, kad jeigu lavinimas būtų tinkamai apgalvotas ir kontroliuojamas, susiformuoja darni visuomeninė grupė. Egzistuojančių valstybių bėda ta ir yra, kad auklėjimas jose buvo neteisingas, ir jeigu reikia pagerinti žmonių giminę - tai ugdant įgimtus polinkius tai galima pasiekti. Nedarni visuomenė turėtų suteikti savo piliečiams tas galimybes visapusiškai ugdyti savo sugebėjimus, kurie būtini jų poreikiams patenkinti. Dorovė turėtų būti drauge ir asmeninė ir visuomeninė, o jei yra kitaip, tai išsprendžiama taisant valstybę ir tobulinant individą, kol pasiekiama įmanoma nauda.

• Platono idealios valstybės modelis dabarties aspektu
• VALSTYBĖS GENEZĖS IR RAIDOS AIŠKINIMAI POLITKOS SOCIOLOGIJOJE
• Teisė ir valstybės santykis
• Platono idėjų pasaulis
• Platonas valstybė
• Platono ir Aristotelio sielos samprata
• Valstybės biudžetas
• Statutinių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atsakomybė
• Valstybės archyvų įvaizdis visuomenėje
• Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – valstybinės migracijos kontrolės įgyvendinimas