Prancūzijos užsienio santykių centriniai organai

Ištrauka iš darbo. Prancūzijoje galioja 1958 metų konstitucija su vėlesnėmis pataisom. Ji apibrėžia pagrindinius organus, vykdančius užsienio politiką. Prancūzijos Respublikos parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Nacionalinio susirinkimo, renkamo tiesioginiu balsavimu, ir Senato, renkamo netiesiogiai. Senate yra atstovaujami ir prancūzai, gyvenantys užsienyje. Užsienio politikos srityje parlamentas turi teisę spręsti karo ir taikos klausimus. Apibrėžtos parlamento funkcijos nagrinėjant ir tvirtinant tarptautinius susitarimus. Yra išvardintas išsamus tarptautinių susitarimų sąrašas, kurie gali būti parvirtinti tik įstatymo, išleidžiamo parlamento, būdu. Tai taikos ir prekybinės sutartys, sutartys uždedančios įsipareigojimus valstybiniams finansams, susitarimai, keičiantys vidaus įstatymus, sutartys apie asmenų padėtį, liečiančios teritorijos atidavimą, keitimą ar prijungimą. Tokios sutartys įsigalioja po ratifikacijos.

• Užsienio investicijos Lietuvoje
• TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS LIETUVOJE
• Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Tendencijų analizė
• Užsienio teisės istorijos konspektas
• Bankroto teisinius santykius reglamentuojančių projektų teisinis įvertinimas
• Napoleono užsienio politikos specifika
• Užsienio teisės taikymas. Sutarties laisvės principas
• Teisinių santykių samprata, struktūra, rūšys
• Teisėsaugos organai
• Didžioji Prancūzijos revoliucija (1)