Socialinio darbo samprata

ĮVADAS. Nauja profesija Lietuvoje. Kompetencija. Žinios. Įgūdžiai. Vertybės. Socialinio darbuotojo etika. Bendravimas. Kvalifikacija. Grupinis darbas. Socialinė parama ir paslaugos. Solidarumas socialiniame darbe. IŠVADA. LITERATŪRA. “Socialinis darbas” – netradicinis specialybės pavadinimas. Kiti mokslai ir praktinės veiklos sritys save įvardija skambiais lotyniškos ar graikiškos kilmės žodžiais (pvz., sociologija, psichologija, edukologija). Kaip žinia, atskiros pažinimo sritys ir jas įvardijančios sąvokos formavosi filosofijos įsčiose. Todėl ir sakoma, jog filosofija – mokslų motina. Pradedant Renesansu, įvairūs mokslai pradėjo vaduotis iš filosofijos glėbio ir pamažu nuėjo savarankiškos raidos keliu. Tačiau yra nemažai veiklos ir pažinimo sričių, kurios rutuliojosi ne iš filosofinių apibendrinimų, o iš konkrečios praktinės veiklos. Socialinio darbo pradžia sietina su labdaros ir filantropinių organizacijų veikla. Lotyniško žodžio “socialis” viena iš pagrindinių reikšmių - “draugiškas”. Tad “draugiškas darbas”, kaip paramos teikimas ir organizavimas, atspindi šios profesijos etines nuostatas.

• KRIKŠČIONIŠKOJO SOCIALINIO MOKYMO SAMPRATA
• Socialinio darbo praktikos ataskaita
• Socialinio darbo studentų požiūris į emigraciją
• Socialinio darbo raida ir perspektyvos Strėvininkų pensionate
• Socialinio darbo poreikis, sprendžiant jaunuolių iš nepilnų šeimų socialines problemas
• Socialinio darbo metodai. Atvejo analizė
• Socialinio darbo - naujos profesijos - atsiradimas
• Nuostatų formavimas ir jų įtaka neįgaliųjų integravimuisi į visuomenę socialinio darbo aspektu
• Socialinio darbo pagalbos procesas dirbant su įvairiomis rizikos grupėmis sprendžiant jų socialines problemas
• Rizikos šeimų vaikų elgesio kaita (socialinio darbo atvejo analizė. Petrašiūnų vaikų dienos centre)