Spirito gavyba ir pramonė

Ištrauka iš darbo. Spiritas – bespalvis lakus savito kvapo ir deginančio skonio skystis, susidedantis daugiausia iš etilo alkoholio. Todėl dar vadinamas tiesiog etilo alkoholiu. Gaunamas, perdirbant krakmolingą žaliavą. Vartojamas maisto, chemijos, farmacijos, kosmetikos pramonėje ir technikoje. Lietuvoje spiritą daryti pradėta XVa. pabaigoje kunigaikščių, kitų pasaulietinių ir dvasinių feodalų bei miestiečių spirito varyklose. Iki bažnytinių žemių perėjimo į valstybės rankas(sekuliarizacijos XVIIIa. pab. – XIXa. vid.) ypač daug spirito ir degtinės varyklų bei smuklių priklausė katalikų bažnyčiai. Nuo XIXa. vid. spirito varymas daugiausia tapo pasauliečių davrininkų privilegija, miestuose varyklos beveik išnyko. Caro valdžiai spirito varymas daugiausia buvo pasipelnymo šaltinis – nuo 1811m. ji įvedė iždo reikalams rinkliavą degtinei, kuri buvo skaičiuojama ne nuo varyklos pajėgumo, bet nuo dvare esančių baudžiauninkų skaičiaus. 1841m. Lietuvoje buvo 1260 valstybės žinion perėjusių spirito ir degtinės varyklų. 1863m. buvo išvaryta net 558 000 kibirų.

• Chemijos pramone ir ekologines problemos
• Maisto pramonės gaminių konkurencingumas
• Lietuvos grūdų perdirbimo pramonė
• Medžio apdirbimo pramonė
• Lietuvos pramonės geografija
• Lietuvos apdirbamosios pramonės geografija
• Verslo planas: smėlio gavyba
• Medienos pramonė
• Pramonės nuosavybės objektai, jų apsaugos ypatumai, apsauginiai dokumentai
• Pieno produktų pramonė Lietuvoje