Vaikų sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje

Įvadas. Sveikos gyvensenos ugdymas mokykloje. Sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių aptarimas įvairių autorių darbuose. Fizinis aktyvumas. Racionali mityba. Higiena. Racionali veiklos ir poilsio kaita. Rūkymo prevencija. Mokinių saugumo prevencija. Mokyklos įtaka vaikų sveikatai. Dvasinė sveikata. Praktinis darbas. Išvados. Sąvokos. Priedai. Sveikata – didžiausias žmogaus turtas, laimės, geros savijautos, kokybiško gyvenimo pagrindas. Pirmąsias žinias apie sveikatą susistemino Antikos gydytojas Hipokratas. Žinios keitė sveikatos sampratą su kiekviena epocha. Sveikatos problemomis domisi ne tik medikai, pedagogai, filosofai, sociologai, bet ir kitų mokslų atstovai. Suvokiant sveikatą kaip didžiausią vertybę, turi būti skiriamas didžiulis dėmesys jos ugdymui. Vaikystė yra svarbus sveikatos ugdymo pagrindas, todėl šiuo žmogaus ugdymo laikotarpiu reikia skirti itin didelė reikšmė. Vaikystėje sparčiai vystosi vaiko psichika, motorika, kaupiama socialinė patirtis, plečiasi pažinimo laukas. Mokyklos lankymo pradžia – nelengvas tarpsnis vaiko gyvenime, nes šiuo metu vaikas turi priimti nelengvas mokinio pareigas. Keičiasi jo gyvensena: prasideda mokymasis, sumažėja fizinis aktyvumas, didėja protinė įtampa, kinta režimas. Mokytojui tenka didelė atsakomybė už vaiko sveikatos tausojimą, ugdymą, stiprinimą. Sveikatos rodikliai gana liūdinantys.

• GABIŲ VAIKŲ UGDYMAS
• Sveikos vaikų mitybos organizavimas
• Ikimokyklinių vaikų kūribiškumo ugdymas
• Vaikų saugumo Jonavos pagrindinėje mokykloje įvertinimas
• Hiperaktyvių vaikų ugdymo problemos mokykloje
• Sutrikusio intelekto vaikų ugdymas
• Seaksualinė prievarta prieš vaikus
• SMURTO PREVENCIJA MOKYKLOJE
• Vaikų nusikalstamumas
• Romėnų ugdymas