Vėjo energijos naudojimo raida Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti XIV a. Baltijos pajūryje. XIX a. pradžioje vėjo malūnai plačiai paplito po visą Lietuvą. Daugiausia vėjo malūnų buvo pastatyta Vidurio Lietuvoje -Panevėžio, Šiaulių, Naumiesčio, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. II pusėje Lietuvoje veikė apie 200 vėjo malūnų, o 1921m.-jau apie 1000. Labai dažnai vienoje gyvenvietėje stovėjo keli vėjo malūnai. Pvz.: Kupiškyje - 5, Panevėžyje ir Radviliškyje po 4, Žagarėje ir Šiauliuose po 3, Daukniškiuose ir Suginčiuose po 2 ir t.t. Vėjo malūnai buvo statomi lygumose, kur vyrauja tolygūs nesūkuriuoti vėjai. Raižytoje vietovėje vėjo malūnų statybos aikštelės buvo parenkamos ant kylančių kalvų. Žiūrėta, kad šių statinių neužstotų pavieniai medžiai, miškas ir trobesiai. Esant prastesnėms vietovės sąlygoms, vėjo malūnas buvo iškeliamas ant aukšto pamato. Vėjo malūnų ir jėgainių konstmkcija labai paprasta. Sparnų sukamasis judesys mechanine pavara perduodamas į girnas arba kitus mechanizmus. Dažnai šalia girnų buvo įrengiama piklius, kruopinės, valcai, grūdų lukštenimo ir valymo mašinos, maišų keltuvai. Vėjo jėgainės sukdavo obliavimo, tekinimo stakles, lentpjūvės mechanizmus. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma vėjo malūnų ir jėgainių nustojo veikti, o likusiose vietoj vėjo energijos pradėta naudoti pigi elektros energija.

• Saulės šviesos energijos konversija į elektros energiją ir panaudojimo galimybės Lietuvoje
• Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės vienkiemio tipo sodybose
• Ekonominės minties raida Lietuvoje
• Saulės energijos panaudojimas Lietuvoje
• Ekonomikos mokslo raida Lietuvoje
• Nedarbas, jo priežastys ir raida Lietuvoje
• Vadybos raida Lietuvoje
• Efektyvaus energijos naudojimo teritorijų apšvietimui naujovės
• Alternatyviųjų energijos šaltinių panaudojimas lietuvoje
• Palangos kurorto raida tarpukario Lietuvoje