Velnias lietuvių tautosakoje

Ištrauka iš darbo. Senovėje žmonės tikėjo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, laumes, milžinus, nykštukus, miškinius ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos ir dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias. Velnią įsivaizdavo labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosies viena skylutė arba visai be skylių. “Tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį. Jei nosis be skylių, tai bus velniukai”,- sakoma pasakoje “Velniukai su statinaitėmis”. Pėda taip pat parodydavusi velnišką gymį. “Užmini ir žiūri – tuščias batas, be pėdos.” (“Kavalierius tuščiais batais”), “o vietoj batų – arklio kanopos” (“Užteks ir vieno”).

• Senoji lietuvių mitologija lietuvių tautosakoje
• Lietuvių kalbos dėstymo medotika
• Lietuvių kalbos gramatikos
• Laimė lietuvių filosofijoje
• Lietuviu liaudies dainos
• Lietuvių literatūros istorija
• Lietuvių rašytojai
• Lietuvių pavardės
• Michalonas Lietuvis ir "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius"
• Lietuvių spaudos draudimas. Knygnešiai