Žmogiškieji ištekliai

ĮVADAS. Apibrėžimas. Tikslas. Sąvokos. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS. Principai. Personalo valdymas. Šiuolaikinis požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą. Žmogiškųjų išteklių valdymo tikslai. Valdymo sritys. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMAS. Pagrindinės sąvokos. Darbo paklausa. Darbo pasiūla. Darbo jėgos planavimas. Planavimo etapai. Prognozavimas. Žmogiškųjų išteklių programos. Verbavimas ir atranka. Orientavimas. Lanksti įmonė. Personalo išlaikymas. Organizacijos mažinimas. Mokymas. Investicijos į darbuotojus. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SISTEMINIS VALDYMO POŽIŪRIS. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VADOVO PADĖTIS ORGANIZACIJOJE. Žmogiškųjų išteklių vadovo pareigos. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POLITIKA. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ STRATEGIJA. APIBENDRINIMAS. LITERATŪRA. Žmogiškųjų išteklių valdymas – organizacijai reikalingų žmogiškųjų išteklių numatymas ir užtikrinimas. Žmogiškieji ištekliai – dirbančiųjų žinios, įgūdžiai bei pastangos, kurias jie panaudoja dirbdami organizacijoje. Dirbantieji – organizacijoje dirbantys asmenys, kuriems už darbą mokamas atlyginimas, bei savanoriai.