• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Dirvožemio tarša
Dirvožemio tarša. Dirvožemis ir jo savybės. Dirvožemio erozija. Dirvožemio naikinimas. Dirvožemio tarša. Užteršto dirvožemio neigiamos pasekmės gamtiniai aplinkai. Pagrindinės dirvožemio apsaugos priemonės yra šios. Kad išsaugotumėte ir palaikytumėte gerą dirvožemio struktūrą ir derlingumą.
Ekologijos pristatymas (12 pus.)

Ekologijos konspektai
Ekologijos istorija. Deguonies apytaka. Anglies apytaka. Azoto apytaka. Ekosistema . Ekosistema sudaryta... Biocenozės komponentai. Biocenozė. Fitocenozė. Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Komprofagai. Nekrofagai. Mikrobocenozė. Biotopas. Pagal apimtį ekosistemos skirstomos į... Sausumos ekosistemos skirstomos į tokias grupes... Vandenų ekosistemos yra skirstoma į... Jūrų bei vandenų skirstoma... Landšaftas. Biomai. Rizikos vandens telkiniai. Oro kokybės dinamika. Atliekos. Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Biologinė įvairovė. Kertinės miško buveinės. Populiacijos. Gamtos ištekliai. Geriamasis vanduo. Lietuvos miškai. Saugomos teritorijos. Rezervatai. Nacionaliniai parkai. Regioniniai parkai.
Ekologijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Ekologijos kurso santrauka
Ekologijos kurso santrauka - 11 klasė. Ekologija. Ekologijos tyrimo metodai. Ekosistema, agroekosistema. Prokariotinų. Ląstelės cheminė sudėtis, neorganinės medžiagos. Baltymų. Angliavandeniai. Lipidai. Nukleinės rūgštys: DNR, RNR. Mitybos būdai.
Ekologijos špera/ paruoštukė (1 pus.)

Ekologinės problemos
Įvadas. “Demografinis sprogimas”. Oro globalinės problemos. Ozono “skylės”. “Šiltnamio” efektas. Rūgštūs lietūs. “Baltasis vėžys” ir smogas. Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai. Vanduo. Vandens teršimas ir jo valymas. Užteršto vandens poveikis žmogaus sveikatai. Dirvožemis. Dirvožemio tarša. Erozija ir dykumėjimas. Epilogas.
Ekologijos referatas (17 pus.)

Ekologiškai švarūs maisto produktai ir kita
Įvadas. Ką vadiname ekologiškais produktais? Kuo svarbi yra ekoliginė žemdirbystė? pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai. Ekologinė produkcija ir kur galima jos įsigyti. Ekologiškų maisto produktų vartojimo priežastys. Išvados. Literatūros sąrašas.
Ekologijos referatas (8 pus.)

Gamtinių katastrofų mechanizmai
Įvadas. Potvyniai. Potvynių mechanizmas. Potvynių amplitudė. Potvynių priežastys ir tikimybė lietuvoje. Uraganai. Uragano susidarymas. Uraganų kategorijos. Uragano išankstinis nuspėjimas. Kaip uraganai gauna vardus? uraganai lietuvoje. Uraganų žala. Baisiausi pastarojo meto uraganai. Cunamiai. Didžiausi cunamiai. Gyvūnų nykimas. Nykimo priežastys. Gyvūnijos apsauga. Gyvūnijos apsaugos priemonių kompleksas. Didžiausias pasaulyje atlydys. Ežerai atsiranda ir išnyksta. Visos prognozės labai netikslios. Išvados. Naudota literatūra.
Ekologijos referatas (26 pus.)

Gentiana l. genties augalų introdukcijos analizė
Gencijonas yra gencijoninių šeimos, Gentiana L. genties augalas. Šeimoje yra apie 70 genčių ir 1100 rūšių, paplitusių vidutinio klimato juostose. Daugumos rūšių gencijonai yra labai dekoratyvūs, tačiau sunkiai kultivuojami. Nemažai yra saugomų. Gentis su daugybe rūšių neapsiriboja mažu arealu, o yra paplitusi visame pasaulyje. ĮVADAS. LITERATŪROS APŽVALGA. Šeimos apžvalga. Gencijonų (Gentiana) gentis. Lietuvos Gentiana rūšys. Siauralapis gencijonas—Gentiana pneumonanthe L. Melsvasis gencijonas— Gentiana cruciata L. Paplitimas visame pasaulyje. Gentiana genties introdukciniai aspektai. Gentiana dauginimas. Gencijonų dekoratyvumas. Gencijonų vaistinės savybės. Sėklų produktyvumas. Gencijonus pažeidžiantys virusai. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA. Tyrimo objektas. Tyrimo metodika. DARBO REZULTATAI. Gentiana introdukcija. Lietuvos botanikos sodai. Vokietijos botanikos sodai. Gencijonų (Gentiana) auginimo sąlygos tirtuose botanikos soduose. Gentiana sėklų daigumo tyrimas. REZULTATŲ APTARIMAS. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. SANTRAUKA. SUMMARY. PRIEDAI.
Ekologijos diplominis darbas (48 pus.)

Indvidualios sodybos apželdinimo rekonstrukcijos projektas
Literaturos analize. Tiriamoji dalis. Sodybos želdiniu komponavimo pagrindai. Kompozicijos ideja. Proporcijos. Mastelis. Vieningumas. Įvairumas. Spalva. Įrėminimas. Pusiausvyra. Ritmas. Harmonija aplinkoje. Gėlynai, rožynai, alpinariumai, jų komponavimas. Akcentai. Ploto paskirstymas. Veja. Vandens baseinai. Poilsio aikštelių įrenginiai: suoliukai, lauko baldai, treliažai, pergolės. Lauko židinys. Kur geriausia statyti lauko židinį? Kokių konstrukcijų būna lauko židiniai? Kokios medžiagos naudojamos židinių statybai? Kaip lauko židinį derinti prie aplinkos? Kokie svarbiausi Ar geriau lauko židinį statyti pavėsinėje? Apšvietimas, meno kūriniai sklype. Tvoros. Gyvatvorės. Pavėsinė. Vietos tyrimai / Esamos padėties analizė. Sklypo vietos lokalizacija. Klimatas. Vidaus vandenys. Kultūrinė aplinkos analizė. Infrastruktūriniai ryšiai. Pasiūlymai. Funkcinis sklypo zonavimas. Gyvenamoji zona. Poilsio zona. Ūkinė veiklos zona. Priešsodybis Sodybos ploto paskirstymas želdiniams. Gyvatvorė. Apšvietimas. Lauko židiny. Treliažas su suoliuku. Pergolė. Takų sistema. Pavėsinė. Gėlynas. Pagrindiniai sodinimo principai. Medžių, krūmų ir gyvatvorių formavimas. Gyvatvorių sodinimas. Vejos įrengimas. Sėjimo gylis. Dirvos paruošimas. Pasiruošimas sėjai. Sėja. Pagrindiniai želdinių formavimo principai. Medžių, krūmų ir gyvatvorių tręšimas. Gėlių priežiūra. Vejų priežiūra. Pjovimas. Vejos tręšimas. Laistymas.
Ekologijos diplominis darbas (51 pus.)

Kretingos rajono savivaldybės aplinkos kokybės vertinimas, rengiant monitoringo programą
Santrauka lietuvių kalba. Santrauka užsienio klaba. įvadas. Literatūrinė apžvalga. Aplinkos būklės vertinimo svarba. pagrindiniai aplinkos būklės vertinimo komponentai. Aplinkos monitoringas ir jo lygmenys. Pagrindiniai aplinkos monitoringo objektai. Tyrimo objektas ir metodika. Tyrimo objektas. Tyrimo metodai. Tyrimo rezultatai. Oro kokybės vertinimas. stacionarių taršos šaltinių išmetimai į atmosferą. mobilių taršos šaltinių išmetimai į atmosferą. Vandens kokybės vertinimas. Atliekų tvarkymo ir kontrolės vertinimas. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.
Ekologijos kursinis darbas (39 pus.)

Miškingumo kaita
Įvadas. Miškai. Bendros žinios apie mišką. Lietuvos miškų fondas. Miškų naikinimas. Miškų kirtimas. Miškų gaisrai. Miškų tarša. Miškų kenkėjai ir ligos. Miškų apsauga. Miško kirtimų reguliavimas. Miškų apsauga nuo gaisrų. Miškų apsauga nuo taršos. Miškų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Miškų atkūrimas. Miškų ateitis. Išvados. Literatūros sąrašas. Miškas yra savarankiška ekosistema, sugebanti nuolat atsinaujinti ir išlaikyti sąlyginį stabilumą. Miškai užimtų beveik visą Lietuvos teritoriją, nes jie yra natūrali Lietuvos augalija, tačiau tam trukdo žmogus įsikišdamas su ūkine veikla. Dabar miškai užima beveik trečdalį visos Lietuvos teritorijos t. y. 32,3%. Viso pasaulio mastu jie užima 30% viso sausumo ploto. Nuo seniausių laikų žmonijos gyvenimas susijęs su mišku. Šiandieniniame gyvenime vis didesnę svarbą įgauna ne tik medienos, bet ir kitų miško produktų naudojimas, ypatingai vertinamos miškų atliekamos ekologinės funkcijos.
Ekologijos referatas (25 pus.)