Referatai Kursiniai Diplominiai

Eksporto ir importo vertinimas
Eksporto sąvokos. Importo sąvokos. Eksportas ir importas mėnesiais (2006/2009)-. Lietuvos importo reguliavimas-. Klasifikavimas pagal kategorijas. Eksporto motyvai. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Darbo tikslas. Įvertinti eksportą ir importą 2006 - 2009 metais. Uždaviniai. Siekti norimo rezultato. Atskleisti eksporto bei importo reikšmę mūsų gyvenime. Palyginti eksportą ir importą. Supažindinti su turima informacija bei ją aiškiai pateikti.
Ekonomikos pristatymas (13 pus.)


Emigracija Lietuvoje. Priežastys ir galimi sprendimo būdai
Įvadas. Migracijos teorinių pagrindų analizė. Migracijos sąvokos ir klasifikacijos apžvalga mokslinėje literatūroje. Makroekonominių migraciją aiškinančių modelių analizė. Migracijos teigiamų ir neigiamų pasekmių vertinimas. Emigracijos veiksnių lietuvoje analizė. Europos sąjungos šalių makroekonominių rodiklių analizė. Emigracijos srautų ir ekonominės šalies situacijos priklausomybė. Neigiamų emigracijos aspektų apžvalga. Valstybinės politikos emigracijos valdymo analizė. Emigracijos mažinimo būdai ir ateities tendencijos. Išvados. Darbo objektas - emigracija iš Lietuvos. Darbo tikslas - prognozuoti migracijos mastus ateityje ir pateikti pasiūlymus šio reiškinio mažinimui. Darbo tikslui pasiekti keliami darbo uždaviniai. Teorinėje Lietuvių ir užsienio autorių literatūroje minimų migracijos sampratų, rūšių ir modelių lyginamoji analizė. Emigracijos priežasčių ir pasekmių vertinimas. Europos Sąjungos narių gyventojų judėjimo palyginimas ir tendencijos. Emigracijos priežastingumo tyrimas ir makroekonominių rodiklių įtakos išvykstančių individų srautui lyginamoji analizė. Nelegalių gyventojų judėjimo galimybių ir mastų įvertinimas. Priemonių, mažinančių emigracijos procesą ir skatinančių reemigraciją, analizė. Pasiūlymų emigracijos mažinimui ir ateities prognozių formulavimas.
Ekonomikos kursinis darbas (62 pus.)


Estijos ir Lietuvos regionų palyginimas
Įvadas. Regionai, regioninė politika. Lietuvos ir estijos administracinai vienetai. Lietuvos administraciniai vienetai. Estijos administraciniai vienetai. Lietuvos ir estijos apibendrinimas. Regionų veikla. Ekonominiai – socialiniai regionų veiklos sektoriai. Švietimas ir kultūra. Žemės ūkis, pramonė ir verslas. Sveikata. Turizmas. Ekonominiai – socialiniai regionų veiklos sektoriai estijoje. Švietimas ir kultūra. Žemės ūkis, pramonė ir verslas. Sveikata. Turizmas. Lietuvos ir estijos ekonominiai santykiai. Subalansuotos plėtros rodikliai. Kiekybiniai rodikliai. Ekonominė sritis. Gamtinė sritis. Socialinė sritis. Kokybiniai rodikliai. Žmogaus socialinės raidos indeksas. Lyčių vystymosi indeksas. Gini koeficientas. Išvados. Literatūra.
Ekonomikos referatas (40 pus.)


Euras
Eurai. Grynieji Eurai. Europai – vieną valiutą. Euras Lietuvoje. Euras ir verslas. Ištrauka iš darbo. 1999 m. sausio 1d. Europos Monetarinės Sąjungos (EMS) šalyse, greta šių šalių nacionalinių valiutų, pradėjo cirkuliuoti nauja valiuta – EURAS. 1998 m. gegužės 2 d. buvo nuspręsta, kad pradinėmis EMS narėmis taps vienuolika valstybių. Šios šalys dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuo 1999 m. sausio 1 d., o likusios ES šalys - Didžioji Britanija, Danija, Švedija ir Graikija turėtų prisijungti vėliau. Graikija neatitinka EPS dalyvio makroekonominių reikalavimų, o Didžioji Britanija, Danija ir Švedija nusprendė kol kas nedalyvauti sąjungoje.
Ekonomikos referatas (7 pus.)


Euro įtaka vertybinių popierių rinkai
Įvadas. Euro kaip pasaulinės valiutos vaidmuo. Tarptautinis euro vaidmuo. Investicijos ir finansinės operacijos euru. Euro įtaka vertybinių popierių rinkai. Obligacijų rinka. Akcijų rinka. Išvestinės rinkos. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiame darbe mes pabandysime apžvelgti euro įtaka vertybinių popierių rinkai. Šio darbo pagrindas yra įvairi literatūra anglų ir lietuvių kalbomis (mokslinė literatūra, periodinė spauda, elektroninės publikacijos). Kai kurie darbe panaudoti teoriniai teiginiai yra versti iš anglų kalbos, kadangi taip buvo siekiama kiek įvairesnio požiūrio į analizės objektą.
Ekonomikos diplominis darbas (16 pus.)


Europos monetarinė sąjunga
SUSIDOMĖJO EMU DIDĖJIMAS. DELORO PRANEŠIMAS. Nepriklausomų centrinių bankų atveju. CENTRINIO BANKO NEPRIKLAUSOMYBĖS SVARBA. EMU reikšmė visuomenės finansams. MASTRICHTO SUTARTIS. Mini EMU modelis. Ištrauka iš darbo. EMU turi dvi kryptis: ekonominę ir monetarinę. Trumpai, ekonominė sąjunga reiškia vieningos rinkos kūrimą be dirbtinių prekybos apribojimų, sąjunginė konkurencijos politika, įprasta vietinė politika ir makroekonomikos politikos koordinavimas. EU nariai susitarę dėl pelno ekonominės sąjungos ir daugelis reikalavimų jau išspręsti. EMU privalumai yra aiškiai išdėstyti dokumentuose ir aprašyti Goodhart (1991)- taip pat 4 sk. Trumpai, yra diskutuoja, kad pašalinus prekybos apribojimus ir eliminavus valiutų kurso riziką, bus skatinama didesnė specializacija ir prekyba. Eliminavus valiutų kursų svyravimų riziką sumažės palūkanų norma, kadangi nebereikės formuoti papildomų draudimų valiutų kursų svyravimams. Kaip pasekmė, ginčijamasi ar ekonominis augimas ir pragyvenimo lygis pagerės.
Ekonomikos referatas (9 pus.)


Europos pinigų sąjunga. Euras
Europos integracijos raida. Grynųjų pinigų srautai euro zonoje. Eurų banknotai. Dizainas. Apsaugos požymiai. Mastrichto sutartis. Keturi pagrindiniai kriterijai. Svarbiausios euro istorijos datos. .
Ekonomikos pristatymas (34 pus.)


Europos sąjungos poveikis naujai priimtų šalių ekonomikai
Įvadas. Es poveikis naujai priimtų šalių ekonomikai. Lietuva. Išvados. Remiantis ES statistikos duomenimis, galima sakyti, kad visų šalių vyriausybės savo galimybes vertina pernelyg optimistiškai, nes vidutiniškai įsisavinama tik apie pusė skiriamų lėšų..
Ekonomikos referatas (9 pus.)


Europos Sąjungos struktūriniai fondai
Principas. Bendrieji principai. Subsidiarumo (pavaldumo) principas.. Koordinavimo principas. Elastingumo principas. Regioninės politikos organizavimo principai. Programavimo principas. Partnerystės principas. Suderinamumo principas. Sanglaudos principas. Regioninės politikos finansavimo principai. Koncentracijos principas. Papildomumo principas. Vertinimo principai. Stebėsenos (monitoringo) principas. Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Bendrosios pastabos. Bendrasis reglamentas. Europos regioninės plėtros fondas. Europos socialinis fondas. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Finansinis instrumentas žuvininkystei remti. Struktūrinės politikos įgyvendinimas. Struktūrinių fondų programavimas. NUTS. Paramos tikslai ir regionai bei atitinkamos programavimo procedūros pasirinkimas. Nacionalinių ir regioninių plėtros planų funkcija ir turinys. Bendrijos Paramos Matmenų funkcija ir turinys. Veiklos programų funkcija ir turinys. Programos papildymo funkcija ir turinys. BPD funkcija ir turinys. Struktūrinių fondų valdymas. Instituciniai sprendimai. Vadovaujančioji institucija. Tarpinės institucijos. Įgyvendinančios agentūros. Mokėjimo institucija. Finansinės taisyklės. Institucinė problematika. Stebėsenos ir vertinimo samprata ir tikslai. Vertinimas. ES struktūrinės paramos programų vertinimas Lietuvoje
Ekonomikos konspektas (0 pus.)


Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšų skirstymo ypatumai
Turinys. Įvadas. Europos Sąjungos Struktūriniai fondai. Struktūrinių fondų atsiradimas ir tikslai. Struktūriniai fondai ir politika. Struktūrinių fondų principai bei mechanizmai. Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Lietuva. Struktūrinių fondų kūrimasis ir valdymas Lietuvoje. Struktūrinių fondų paramos teikimas ir sritys. Projektai ir paraiškos - Struktūrinių fondų lėšoms gauti. Bendrasis programavimo dokumentas (BPD). Išvados. Literatūra.
Ekonomikos referatas (22 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |  8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 |