• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Alternatyvų ekonominė analizė
Įvadas. Alternatyvų ekonominio įvertinimo tikslai. Pinigų srautų vertės kitimas laike. Alternatyvų įvertinimo metodai. Esamosios vertės metodas. Vidutinės metinės vertės metodas. Būsimosios vertės metodas. Vidinės pelno normos metodas. Atsipirkimo periodo metodas. Naudos-kaštų santykio metodas. Projekto balansas. Alternatyvos pasirinkimo priėmimo sprendimas. Investicinių projektų grupės. Projekto gyvavimo trukmės įvertinimas. Alternatyvų palyginimas, įvertinant pinigų srautų pokyčius. Ribotos kapitalo įdėjimų apimties įvertinimas. Skaičiavimo pavyzdžiai. Projektas "Apšvietimo schemos pakeitimas komerciniame pastate". Stiklo degimo krosnies modernizavimas butelius gaminančioje įmonėje. Antrinis šilumos panaudojimas tekstilės pramonės įmonėje. Hurvico metodas. Išvados. Literatūra
Ekonomikos kursinis darbas (45 pus.)

Apskaitos politika – vadovo pareiga ir atsakomybė
Įvadas. Informacijos esmė. Apskaitos informacijos vartotojai. Buhalterinės apskaitos reglamentavimas. Apskaitininko darbas ir jam keliami reikalavimai. Apskaitos darbuotojams keliami etiniai reikalavimai. Trumpa UAB “Gaumina” istorija. Organizacijos struktūra. Išvados.
Ekonomikos kursinis darbas (18 pus.)

Asortimento politikos formavimas "Litfarma" vaistinėje
Temos problema: Vaistų paklausos mažėjimas "Litfarma" vaistinėje. Temos aktualumas: Sumažėjusi vaistų paklausa "Litfarma" vaistinėje priežastys. Tema: Asortimento politikos formavimas "Litfarma" vaistinėje. Tyrimo tikslas: Šio darbo tikslas sužinoti "Litfarma" vaistinės potencialių pirkėjų nuomonę apie asortimento pasirinkimą, prekių išdėstymą ir vaistų pirkimo sumažėjimo priežastis. Darbo uždaviniai. Susipažinti su asortimentu ir jo formavimu. Analizuoti perkamosios galios mažėjimą "Litfarma" vaistinėje. Sužinoti ar vartotojas yra patenkintas prekių asortimentu "Litfarma" vaistinėje. Įvadas. Asortimento apibrėžimas. Prekių asortimento samprata. Asortimento politiką lemiantys veiksniai. Išorės veiksniai. Vidaus veiksniai. Rinkos veiksniai. Asortimento ryšių veiksniai. Asortimento analizė. Tyrimas. Literatūra.
Ekonomikos kursinis darbas (20 pus.)

Bankai ir kredito unijos
Įvadas. Bankai ir kredito unijos: sąvokos ir terminai. Kas yra bankas. Kas yra kredito unija. Kredito unijų kooperatiniai principai. Komerciniai bankai lietuvoje: veikla ir funkcijos. Komercinių bankų funkcijos. Bankų veiklos apžvalga. Pelningumas ir efektyvumas. Bankų pasiskirstymas pagal užimamą rinkos dalį. Kredito unijų veikla lietuvoje. Indėliai ir taupomosios sąskaitos. Paskolos. Lietuvos centrinė kredito unija. Kredito unijų vystimasis lietuvoje. Išvados. Literatūros šaltiniai. Darbo tikslai. Išanalizuoti komercinių bankų ir kredito unijų sistemos veiklos principus lietuvoje, palyginti komercinių bankų ir kredito unijų esminius bruožus ir funkcijas bei pateikti naujus pokyčius ir prognozes. Uždaviniai. Pateikti pagrindines sąvokas, terminus, susijusius su kredito unijų ir bankų veikla. Supažindinti su lietuvos komercinių bankų veikla bei struktūra. Aptarti lietuvos kredito unijų funkcijas, veiklos principus, teikiamas paslaugas, pastarųjų metų vystimąsi lietuvoje. Palyginti lietuvos kredito unijų bei komercinių bankų veiklos principus, pateikti išvadas bei siūlymus.
Ekonomikos kursinis darbas (23 pus.)

Bankų sistema Lietuvoje
NACIONALINĖS BANKININKYSTĖS RAIDA. BANKŲ SISTEMA LIETUVOJE. Lietuvos bankas. Istorinė raida. Valdymas ir struktūra. Komerciniai bankai. Universalūs. Specializuotieji. Kredito unijos. Užsienio bankų filialai ir atstovybės. IŠVADOS. LITERATŪRA. Bankai turi gilias tradicijas ir jokios šalies ekonominė sistema negali funkcionuoti be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybės institucijoms. Šio kursinio darbo tikslas – apžvelgti bankų sistemą Lietuvoje, jos atsiradimo ir vystymosi istoriją.
Ekonomikos kursinis darbas (23 pus.)

Biudžeto sistemos reforma
ĮVADAS. Nacionalinio biudžeto vaidmuo ir sudarymo principai. LR nacionalinio biudžeto funkcionavimas. Nacionalinio biudžeto sudėtis. Biudžeto kokybė – mokesčių naštos mažinimo prielaida. 2006 m. biudžete ryški socialinė orientacija. NB pajamų surinkimo duomenys 2004-2005 m. ES biudžeto principų įgyvendinimas. Nacionalinis biudžetas – ekonominių piniginių santykių visuma, kurių dėka sudaromi ir naudojami pinigų fondai, skirti valstybės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimui finansuoti. Siaurąją reikšme tai – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos panaudojamos šalies ūkiui finansuoti, socialinėms – kultūrinėms reikmėms tenkinti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti, valstybinio valdymo organams išlaikyti, valstybės skolai administruoti, valstybės rezervams sudaryti ir pan.
Ekonomikos kursinis darbas (18 pus.)

D. Rikardas apie darbo užmokestį veikale "Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai"
Įvadas. D. Rikardas apie darbo užmokestį veikale "Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai". Darbo užmokestis ir pragyvenimo sąlygos. Darbo užmokestis ir kapitalas. Darbo užmokestis ir pinigų vertė. Darbo užmokestis ir įstatymai. Darbo užmokesčio reguliavimas. Darbo užmokestis ir renta. Darbo užmokestis ir auksas. Darbo užmokestis ir įstatymai. D. Rikardo darbo užmokesčio teorijos ryšys su kitomis koncepcijomis. Išvados. Darbo jėga, kaip visi kiti daiktai, kuriuos galima nupirkti ir parduoti, ir kurių kiekis gali būti padidintas ar sumažintas, turi savo natūralią ir savo rinkos kainą. Natūrali darbo kaina, yra tokia kaina, kuri yra būtina, kad darbininkai galėtų, egzistuoti ir įamžinti savo giminę be jos padidėjimo ar sumažėjimo...
Ekonomikos kursinis darbas (18 pus.)

D.Cesevičius – vienas žymesnių Lietuvos ekonomistų teoretikų
ĮVADAS. LAIKMETIS, SUDARĘS SĄLYGAS D.CESEVIČIAUS ASMENYBĖS IR JO, KAIP EKONOMISTO KELIO FORMAVIMUISI. Krašto padėtis atkūrus nepriklausomybę (1918m.). Ekonominės politikos formavimasis. Kai kurie žymesni Lietuvos ekonomistai. ŽYMUS LIETUVOS TARPUKARIO LIETUVOS EKONOMISTAS IR VEIKLOS ŽMOGUS. D.Cesevičiaus veikla. D.Cesevičiaus darbų tematika. TRIJŲ D.CESEVIČIAUS DARBŲ APŽVALGA. D.Cesevičiaus darbas “Ekonomikos teorija ir ūkio praktika”. D.Cesevičiaus straipsnis “Valstybė ir ūkis”. D.Cesevičiaus straipsnis “Kalbos apie biudžetą”. IŠVADOS. LITERATŪROS SĄRAŠAS.
Ekonomikos kursinis darbas (11 pus.)

Darnaus ekonomikos vystymosi rodikliai
Įvadas. Ekonometrijos naudojimas ekonomikoje, jos istorija. Makroekonominių rodiklių naudojimas darnumui ir gerovei matuoti. Darnus vystimasis. Darnus vystimasis lietuvoje. Darnaus vystimosi prioritetai. Darnaus vystimosi principai. Darnaus vystymosi strategijos tikslai, jų įgyvendinimo apžvalga. Rodiklių naudojimas darniam ekonomikos vystymuisi įvertinti. Darnaus vystymosi rodiklių apžvalga. Aplinkos būklės rodikliai. Ekonomikos vystymosi rodikliai. Socialinio vystymosi rodikliai. Regionų vystymosi rodikliai. Išvados.
Ekonomikos kursinis darbas (34 pus.)

Darnios ekonominės plėtros koncepcija
Įvadas. Darnios ekonominės plėtros samprata. Darnaus vystymosi apibrėžimo kilmė ir raida. Darni plėtra Europos Sąjungoje. Darnus vystymasis Lietuvoje. Trijų sričių sąveikoje - darni ekonominė plėtra. Darnios ekonominės plėtros veikimo sritys Energetika. Transportaspsl. Pramonėpsl. Būstaspsl. Žemės ūkis. Turizmas. Išvados. Literatūra. šiame darbe taip pat stengiausi peržvelgti strateginius dokumentus, kurie yra priimti skirtinguose lygiuose: Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Lietuvos. Mūsų šalyje nacionalinę darnios plėtros programą ir jos įgyvendinimą kuruoja LR Aplinkos ministerija, tačiau daugelis ministerijų turi savų sričių strategijas, kuriose taip pat atspindėta darni plėtra. Šiame darbe nagrinėdama atskiras ekonomikos sritis apžvelgiau minėtas nacionalines strategijas.
Ekonomikos kursinis darbas (30 pus.)