• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Operandų adresacija mikroprocesoriuje KM1810BM86 (Intel 8086)
Mikroprocesorių laboratorija. 8-as laboratorinis darbas. Darbo tikslas. Susipažinti su mikroprocesoriaus KM1810BM86 (Intel 8086) komandų formatais, operandų adresacijos būdais bei komandų kodų formavimu. Darbo rezultatai. Išvados.
Elektronikos laboratorinis (4 pus.)

Optinės elektronikos įtaisai naujų idėjų ir gaminių apžvalga
Įvadas. Optinė revoliucija. Nauja alternatyva WDM ir SONET technologijoms. Perderinamojo bangos ilgio lazerių rinkinys. Optinė kryžminė jungtis su mažais nuostoliais. Optinis maršrutizatorius. RCD displėjus. Vaizdo sensorius kompiuterio saugumui užtikrinti. Netrūkiai generuojantis rentgeno lazeris. Įpučiami šviesolaidžiai. Išvados. Literatūra
Elektronikos referatas (18 pus.)

Optinės jungiamosios linijos
Įvadas. Fizikinių procesų, vykstančių optiniame kabelyje, apžvalga. Skaidulinio šviesolaidžio sandara. Reiškiniai optinės skaidulos medžiagoje. Dispersija. Slopinimas. Optinės perdavimo linijos elementų apibendrintos struktūrinės schemos. Šviesos šaltiniai. Optiniai kabeliai. Optinių kabelių apžvalga. Optiniai detektoriai. Optinio ryšio linijų sudarymas. Linijiniai optinės linijos koda. Moduliacijos būdai. Optinis siųstuvas. Optinis imtuvas. Optinis šviesolaidinis traktas. Spektrinis optinio kabelio sutankinimas. Siųstuvo struktūros parinkimas. Galimi vienpluoščių optinių sistemų struktūrinių schemų sudarymo būdai. Optinė sistema su su optinių signalų išskyrimu. Optinis sistema su priešingų krypčių signalų padalinimu laike. Optinis siųstuvas su įvairių tipų moduliacijomis. Optinė sistema su vienu šviesos šaltiniu. Galutinis optinio siųstuvo struktūrinės schemos pasirinkimas. Optinio trakto pasirinkimas. Optinio siųstuvo struktūrinė schema. Siųstuvo principinės schemos sudarymas. Bendri principinės įrenginio schemos skaičiavimo principai. Optinio siųstuvo spinduliuojamos galios skaičiavimas ir spinduliuotuvo pasirinkimas. Tranzistoriaus pasirinkimas ir tiesioginio moduliatoriaus varžos skaičiavimas. Suderinančio stiprintuvo skaičiavimas. Optinio signalo automatinio lygio reguliavimo įtaiso skaičiavimas. Optinio perdavimo įrenginio talpų skaičiavimas. Daliklio talpos skaičiavimas. Filtrų talpos skaičiavimas. Dalies išvados. Ekonominė dalis. Darbo sauga.
Elektronikos diplominis darbas (69 pus.)

Pereinamųjų procesų skaičiavimas
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, 9 varijantas. Perskaičiuoju operaciniu metodu. Skaičiuoju mazgų potencialų metodu. Įtampos grafikas.
Elektronikos namų darbas (4 pus.)

Pereinamųjų procesų skaičiavimas tiesinėse elektros grandinėse
ĮVADAS. ANALITINĖ DALIS. DARBO DUOMENYS. SPRENDIMAS KLASIKINIU METODU. SPRENDIMAS OPERACINIU METODU. GRAFINĖ DALIS. IŠVADOS. Elektromagnetinis procesas, vykstantis elektros grandinėje kol pereinama nuo vieno nusistovėjusio (stacionarinio) režimo prie kito nusistovejusio, vadinamas perienamuoju procesu. Pereinamieji procesai galimi tik tose grandinėse, kuriose yra energiją kaupiančių ar ją grąžinančių (t.y. reaktyviųjų) elementų. Aktyviuosiuose elektros grandinės imtuvuose energija ne kaupiama, o negrįžtamai paverčiama kitos rūšies energija. Su tam tikromis išlygomis galima laikyti, kad aktyviuosiuose imtuvuose pereinamieji procesai nevyksata: srovė atsiranda ir išnyksta šuoliu per laiką t=0
Elektronikos kursinis darbas (19 pus.)

Pereinamųjų procesų skaičiavimas tiesinėse elektros grandinėse (2)
Įvadas. Analitinė dalis. Uždavinio sprendimas klasikiniu metodu. Uždavinio sprendimas operaciniu metodu. Išvados. Literatūra. Darbo grafinė dalis. Skaičiavimų schemos. Pereinamųjų procesų grafika.
Elektronikos kursinis darbas (18 pus.)

Pereinamųjų procesų skaičiavimas tiesinėse grandinėse (3)
Įvadas. Darbo duomenys. Uždavinio sprendimas klasikiniu metodu. Uždavinio sprendimas operaciniu metodu. Rezultatų palyginimas. Rezultatų tikrinimas. Išvados. Literatūra. Skaičiavimų schemos. Pereinamūjų procesų grafikai. Pereinamasis procesas vadinamas toks elektromagnetinis procesas, kuris vyksta elektros grandinėje kol pereinama nuo vieno nusistovėjusio režimo prie kito. Tai įvyksta, kai šuoliu pakinta grandinės struktūra, jos elementų parametrai, taip pat kai prijungiami ir atjungiami šaltiniai. Tačiau pereinamieji procesai galimi tik tokiose grandinėse, kuriose yra reaktyviųjų elementų.
Elektronikos kursinis darbas (20 pus.)

Programos “DEBUG” galimybių tyrimas.
Mikroprocesorių laboratorija. 9-as laboratorinis darbas. Programos “DEBUG” galimybių tyrimas. Darbo tikslas. Susipažinti su DOS programa “DEBUG” ir išmokti ja naudotis. Darbo rezultatai. Pirmiausiai pasileidę programą “DEBUG” patikrinome registrų turinius (...). Išvados.
Elektronikos laboratorinis (2 pus.)

PUSLAIDININKINIŲ DIODŲ IR OPTOELETRONINIŲ ELEMENTŲ TYRIMAS
PUSLAIDININKINIŲ DIODŲ IR OPTOELETRONINIŲ ELEMENTŲ TYRIMAS. KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO RADIOELEKTROTECHNIKOS KATEDROS 1-asis laboratorinis darbas. Darbo tikslas: Tyrinėti ir pagrįsti puslaidininkinių diodų, diodinio optrono veikimo principus bei savybes, VACh ir parametrus, diodų teorinų modelų ir realiųjų diodų atitikimo laipsnį, darbą paprasčiausiose elektroninėse grandinėse. Išmokti praktiškai apriboti diodų darbą leistinųjų režimų ribose.
Elektronikos laboratorinis (9 pus.)

REA matematinio modelio sudarymas pilno faktorinio eksperimento metodu
Laboratorinis darbas Nr.2. Darbo tikslas. Susipažinti su pilno faktorinio eksperimento planavimu (PFE)ir išmokti taikyti PFE radioelektronines aparatūros matematiniams modeliams sudaryti. Iš eksperimento duomenų sudaryti tyrimų objekto matematinį modelį (MM). Darbo eiga. Išvados.
Elektronikos laboratorinis (3 pus.)