Referatai Kursiniai Diplominiai

Audio ir video technika
Videomagnetofonai. Reikalavaimai VM. Analoginių VS įrašymo sistemos ir formatai. Profesionalūs videoformatai. Pusiau profesionalūs ir buitiniai video įrašų formatai. VHS VM struktūrinė schema ir veikimas. VHS formatas ir jo modifikacijos SVHS. 8mm formatai. Videokameros(VK). Videokamerų formatai ir struktūra. Pagrindiniai VK blokai. Šviesos sign., keitiklis ŠSK. VK objektyvas. Reguliavimai VK. ADN automatinis diafragmos nustatymas. Išlaikymo nustatymas. Automatinis juodo balanso nustatymas. Automatinis balto lygio balansas . Elektroninės atminties schema (EAS). Testai ir derinimo lentelės. Indikacija VK. Vaizdo ieškiklis (VI).
Elektronikos konspektas (3 pus.)

Elektrodinamikos konspektai
Elektrinis dipolis. Herco vektoriai. Vektorių P ir M fizikinė prasmė. Kodėl gali būti ir „+“ ir „-“. Kokia jėga veikia dipolį patalpintą į išorinį elektrinį lauką. Nuostovusis elektromagnetinis laukas. Sūkurinės elektromagnetinės bangos. Harmoniniai virpesiai ir neapibrėžtumo principas. Vektorinis ir skaliarinis potencialas kaip 4-matis vektorius. Vektorius ir kovektorius.
Elektronikos konspektas (19 pus.)

Elektrodinamikos konspektai
Pagrindinės sąvokos. Elektromagnetinio lauko lygtys diferencialiniame ir integraliniame pavidale. Krūvio tvermės dėsnis ir srovės tolydumo lygtis. Elektromagnetinės medžiagų savybės. Elektromagnetinio lauko vektorių kraštinės sąlygos. Pointingo teorema, elektromagnetinio lauko energija. Maksvelo lygtys kompleksiniame pavidale. Priežastingumas ir kompleksinė skvarba. Pointingo teorema elektromagnetinio lauko vidurkiams (harmoniškai kintančiam laukui). Harmoniniai virpesiai, neapibrėžtumo principas. Elektromagnetinio lauko vektorių lygtys. Elektrodinamikos uždavinių sprendinių vienareikšmiškumas. Plokščiosios elektromagnetinės bangos. Plokščių elektromagnetinių bangų poliarizacija. Sūkurinės elektromagnetinės bangos. Apibendrintos skersinės elektromagnetinės bangos.
Elektronikos konspektas (35 pus.)

Elektronika
Kompiuterinio valdymo specialybes 2 kurso, pirmo ir dalies antro semestrų trumpa apibrėžimų santrauka.
Elektronikos konspektas (1 pus.)

Elektronikos konspektai (1)
ELEKTRONIKOS ELEMENTAI. Puslaidininkines medžiagos. Elektrinės savybės. p–n sandūra. Lyginimo diodai. Stabilitronas. Lauko tranzistorius. Dvipolis tranzistorius. Dinistorius. Trinistorius. Integrinės mikroschemos. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI. Lygintuvai. Vienfazis vienpusio lyginimo lygintuvas. Vienfazis dvipusio lyginimo tiltelinis lygintuvas. Trifazis tiltelinis lygintuvas. Valdomas vienfazis lygintuvas. Elektriniai pasyvus filtrai. Stiprintuvų savybės ir charakteristikos. Elektroninio stiprintuvo veikimo principas ir vidiniai ryšiai. Grįžtamieji ryšiai. Stiprintuvas su dvipoliu tranzistoriumi. Nuolatinės srovės stiprintuvas; nulio dreifas. Operaciniai stiprintuvai. Diferencinis nuolatinės srovės stiprintuvas. ELEKTRINIAI MATAVIMAI. Matavimo paklaidos. Absoliutine paklaida. Magnetoelektrinis matuoklis. Elektromagnetinis matuoklis. Srovės matavimas. Įtampos matavimas. Varžos matavimas ommetru. Neelektrinių dydžių elektriniai matavimų principai. TRANSFORMATORIAI. Transformatoriaus paskirtis ir veikimo principas. Apvijų elektrovaros jėgos, tuščioji eiga. Magnetovaros jėgos. Svarb.transf. parametrai ir charakterisitikos. Apkrauto realiojo transformatoriaus veikimas. Tuščiosios eigos bandymas. Trumpojo jungimo bandymas. Trifazis transformatorius. Autotransformatorius. NUOLATINĖS SROVĖS MAŠINOS. Laidininkas magnetiniame lauke. Nuolatinės srovės mašinos veikimo principas. Nuolatines sroves generatoriaus veikimo principas. Nuolatinės srovės mašinos sandara. Nuolatines srovės variklių paleidimas ir reversavimas. Nuolatines sroves variklių greičio reguliavimas. ASINCHRONINIS VARIKLIS. Trifazis sukamasis magnetinis laukas. AV veikimo principas. AV sandara. Statoriaus ir rotoriaus apvijų EVJ. Rotoriaus grandinių atstojamosios schemos ir vekt.diagramos. AV magnetinis laukas. AV sukimo momentas ir mechaninė charakteristika. AV darbo charakteristikos. AV su trumpai sujungtu rotoriumi paleidimas. AV su faziniu rotoriumi mechaninė charakteristika ir paleidimas. AV greičio reguliavimas ir reversavimas. Vienfaziai AV. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS. Elektros energijos tiekimo sistema. Laidų skerspjūvio parinkimas. Elektros tinklų apsauga. ELEKTRINIS APŠVIETIMAS. Optinė spinduliuotė. Akis – spinduliavimo srauto imtuvas. Pagrindiniai šviesos dydžiai ir vienetai. Kaitinimoji lempa. Liuminescencinė lempa. Didžiaslėgė gyvsidabrio lempa. Didžiaslėgė metalų halogenų lempa. Didžiaslėgė natrio lempa. Šviesos įtaisai. Apšvietimo skaičiavimas nuo taškinio šaltinio.
Elektronikos konspektas (17 pus.)

Elektrotechninių medžiagų teorinis kursas
Bendros žinios apie medžiagas. Medžiagos ir lauko struktūra. Planetinė atomo ir medžiagos sandara. Nepolinės ir polinės medžiagos dalelės. Medžiagų skirstymas zoninės teorijos požiūriu. Reiškiniai, vykstantys elektriniame lauke esančiose medžiagose. Medžiagų elektrinis laidumas. Medžiagų poliarizacija. Medžiagų jonizacija. Dielektrikai ir jų savybės. Dujinių dielektrikų dielektrinė skvarba. Skystųjų dielektrikų dielektrinė skvarba. Kietųjų dielektrikų dielektrinė skvarba. Dielektrikų elektrinis laidumas. Dielektriko laidumo vertinimas. Dujų elektrinis laidumas. Skysčių elektrinis laidumas. Kietųjų dielektrikų elektrinis laidumas. Kietųjų dielektrikų paviršinis laidumas. Energijos nuostoliai dielektrike. Dielektrinių nuostolių rūšys. Dielektrikų pramušimas. Dujų elektrinis pramušimas. Skystųjų dielektrikų elektrinis pramušimas. Kietųjų dielektrikų pramušimas. Dielektrikų elektrocheminis pramušimas. Fizikinės cheminės ir mechaninės dielektrikų savybės. Šiluminės dielektrinių medžiagų savybė. Izoliacinės medžiagos. Izoliaciniai skysčiai, jų klasifikacija ir naudojimas elektrotechnikoje. Naftos alyvų senėjimas, jų džiovinimas, valymas ir regeneravimas. Sintetiniai izoliaciniai skysčiai. Organinės izoliacinės medžiagos. Dervos. Izoliaciniai lakai. Kompaundai. Plastikai. Elastomerai. Pluoštinės izoliacinės medžiagos. Mediena, popierius, kartonas, fibra. Neorganinės izoliacinės medžiagos. Stiklai. Stiklų gamyba. Stiklų savybių priklausomybė nuo jų cheminės sudėties. Stiklų klasifikacija. Sitalai. Neorganinės dielektrinės ir izoliacinės plėvelės. Žėrutis ir žėrutinės izoliacinės medžiagos. Žėrutinai ir žėrutiniai plastikai. Keraminės izoliacinės medžiagos. Dažniausiai naudojamos keraminės medžiagos. Stikliniai aukštosios įtampos izoliatoriai. Elektros mašinų ir aparatų izoliacija. Pagrindiniai duomenys medžiagų, naudojamų elektros mašinų ir aparatų gamyboje. Laidžiosios medžiagos. Laidžiosios medžiagos. Superlaidininkai. Kriolaidininkai ir superjoniniai laidininkai. Superlaidininkų ir kriolaidininkų savybės ir jų panaudojimas energetikoje. Laidininkų savybės. Temperatūrinis varžos koeficientas. Termoelektrovara. Didelio laidumo medžiagos. Didelės varžos lydiniai, jų savybės ir naudojimas. Apvijiniai laidai su emale, popierine bei emaline ir pluoštine izoliacija. Elektrinių kontaktų medžiagos, jų sudėtis ir savybės. Puslaidininkinės medžiagos. Puslaidininkinių medžiagų požymiai. Puslaidininkių laidumo fizika. n ir p priemaišinių puslaidininkių laidumo fizika. Savitojo elektrinio laidžio priklausomybė nuo temperatūros. Savitojo laidžio priklausomybė nuo elektrinio lauko stiprio. Šviesos poveikis puslaidininkiams. Deformacijos įtaka puslaidininkių savitajam elektriniam laidžiui. Krūvininkų difuzija puslaidininkyje. Galvanomagnetiniai reiškiniai. Termoelektriniai reiškiniai. Puslaidininkių varžos priklausomybės nuo elektrinio lauko stiprio panaudojimas. Puslaidininkiniai elementai. Puslaidininkiniai cheminiai junginiai ir medžiagos iš jų. Amorfinės puslaidininkinės medžiagos. Organinės puslaidininkinės medžiagos. Magnetinės medžiagos. Reiškiniai, kuriuos medžiagose sukelia magnetinis laukas. Medžiagų magnetinės savybės ir jų vertinimas. Energijos nuostoliai magnetinėse medžiagose. Minkštamagnetės medžiagos. Specialiosios paskirties magnetinės medžiagos. Kietamagnetės medžiagos.
Elektronikos konspektas (40 pus.)

Nesimetriniai pereinamieji procesai
Nesimetriniai pereinamieji procesai(*). Aukštesnių harmonikų atsiradimas. Simetrinių dedamųjų metodo panaudojimas nesimetrinių perein procesų tyrimui. Elektros sistemos elementų parametrai simetrinių dedamųjų schemose. Sinchroninių mašinų varžos. Transformatorių nulinės sekos schemos. Trijų apvijų transformatorius. Auto transformatorių varžos. Oro linijų varžos. Kabelių varžos. Nesimetrinių TJ skaičiavimo tvarka. Tiesioginės ir atvirkštinės sekų schemos. Nulinės sekos schema. Vienkartė skersinė nesimetrija. Dvifazis TJ: K(2). Kompleksinė ekvivalentinė schema. TJ K(1). TJ K(1,1) – dvifazis TJ į žemę. Tiesiogines sekos ekvivalentiškumo taisyklė. Srovių ir įtampų dedamųjų pasiskirstymas nesimetrinio TJ atveju. Srovių ir įtampų transformatoriai. Trumpojo jungimo srovių palyginimas. Superpozicijos principo panaudojimas sk. Tr. jungimo sroves. Įžemėjimas * Vienkartė išilginė nesimetrija
Elektronikos konspektas (6 pus.)

Puslapiai  1 |