• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ TYRIMAS
Darbo tikslas: 1) Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas. 2) Susipažinti su sanitarinių normų reikalavimais, parenkant priemones meteorologinėms sąlygoms normalizuoti.
Ergonomikos laboratorinis (2 pus.)

GARSĄ SUGERIANČIOS APDAILOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS
Darbo tikslas: Išmatuoti garso slėgio lygį su garsą sugeriančia medžiaga ir be jos, apskaičiuoti garso sugertį patalpoje su apdaila ir be jos, nustatyti garsą sugeriančios apdailos efektyvumą, t. y. atlikti triukšmo analizę.
Ergonomikos laboratorinis (3 pus.)

Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika
Turinys. Įvadas. Patalpos parinkimas. Patalpų apdaila. Darbo vietų išdėstymas. Darbo vietų įrengimas. Kompiuterizuotos darbo vietos baldai. Darbo aplinkos reikalavimai. Akustinis triukšmas. Šiluminė aplinka. Apšvietimas. Apšvietimo apskaičiavimas. Išvados. Literatūra.
Ergonomikos referatas (21 pus.)

Kosmetologo saugos ir sveikatos instrukcija
Bendroji dalis. Profesinės rizikos veiksniai. Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią. Darbuotojo veiksmai darbo metu. Darbuotojo veiksmai avariniais atvejais. Darbuotojo veiksmai baigus darbą.
Ergonomikos pavyzdys (1 pus.)

Operatoriaus funkcinės būsenos darbinėje vietoje tyrimas
Operatoriaus funkcinės būsenos supratimas. Operatoriaus funkcinių būsenų rūšys. Funkcinių būsenų korekcija. Darbo sąlygų trumpa charakteristika. Sistemos “operatorius-aparatūra” ergonominis organizavimas. Išvados.
Ergonomikos kursinis darbas (25 pus.)

Profesinės ligos ir jų klasifikacija
Tikslai. Profesinės ligos ir jų klasifikacija. Profesinės ligos, sukeltos cheminių medžiagų. Profesinės ligos, sukeltos dulkių (aerozolių). Profesinės ligos, sukeltos biologinių veiksnių. Profesinės ligos, sukeltos fizikinių veiksnių. Profesinės ligos, sukeltos įtampos. Liga. Profesinė patologija. Profesinių ligų nustatymo tvarka. Nedarbingumo dėl profesinių ligų ekspertizė. Ligos ir būklės, kuriomis esant draudžiama dirbti profesinės. rizikos sąlygomis. Išvados. Naudota literatūra.
Ergonomikos referatas (16 pus.)

Socialinė sauga
Socialinės saugos teisės reguliavimo dalykas (metodas). Socialinės saugos teisės sąvoka. Socialinės saugos teisės subjektai. Socialinės saugos teisinių santykių samprata, atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas, santykių rūšys, jų turinys. Nepaisant socialines saugos teisinių santykių įvairovės, jie klasifikuojami. Atsižvelgiant į piniginės išmokos rūšį, santykiai skirstomi. Atsižvelgiant į socialinių paslaugų formą, santykiai skirstomi. Procedūrinio pobūdžio santykiai klasifikuojami atsižvelgiant į jų objektą, kurio gali būti. Santykiai, susiję su pensijų skyrimu ir mokėjimu klasifikuojami į grupes pagal pensijos rūšį. Socialinės saugos teisės šaltiniai: sąvoka, rūšys, ypatybės. Socialinės saugos istorijos apžvalga: ištakos, vystymasis. Nuo socialinio draudimo prasidėjo šiuolaikinės socialinės apsaugos raida. Socialinė sauga Lietuvoje: prieškarinės respublikos laikotarpis, sovietinės sistemos bruožai, socialinė sauga po Nepriklausomybės atkutimo. "Socialines apsaugos sistemos ir modeliai". Galima išskirti tokius socialinės apsaugos tradicinių sistemų skirtumus. Socialinės apsaugos modeliai pagal G. Esping Anderssen. Tradicinės socialinės apsaugos sistemos Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dabartinė socialinės saugos padėtis Lietuvoje. Socialinės saugos sistemos reformų prielaidos. Socialinės rizikos samprata ir rūšys. Valstybinis socialinis draudimas ir socialinė parama, jų skirtumai. Socialinės saugos valdymo sistema: valstybinį socialinį draudimą ir socialinę paramą įgyvendinančios institucijos. Socialinę paramą įgyvendina savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimo teisinio reguliavimo pagrindai. Valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyviai (f-jos, teisės, pareigos, atsakomybė). Teisės aktai, reglamentuojantys socialinę apsaugą. Valstybinio socialinio draudimo paskirtis ir f-jos. Valstybinio socialinio draudimo pensijos. Bendrosios pensijų dydžio nustatymo taisyklės. Pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo ir kaupiamųjų pensijų išmokų santykis. Kaupiamųjų pensijų sistemos reforma Lietuvoje 2003m. Išankstinis valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas. Pensijų sistemos pakopos. Pensijos sukakusiems senatvės pensijos amžių specialių kategorijų asmenims (valstybinės-I ir II laipsnių, pareigūnų ir karių, nukentėjusių asmenų, mokslininkų, teisėjų pensijos,signatarų rentos ir kt.). Ligos ir motinystės draudimo paskirtis, išmokų rūšys: struktūra, tikslai, uždaviniai. Nelaimingų atsitikimai darbe ir profesinių ligų paskirtis: struktūra, uždaviniai, tikslai. Lietuvos sveikatos draudimo sistema: struktūra, tikslai, uždaviniai. Socialinės paramos struktūra, tikslai, uždaviniai. Darbo ir užimtumo politika: struktūra, tikslai, uždaviniai. Užimtumo politiką įgyvendinančios institucijos. Socialinių paslaugų samprata. Socialinių paslaugų klasifikavimas, socialinės garantijos. Socialinės įmonės. Migruojančių asmenų socialinės saugos teisiniai pagrindai. Tarptautiniai dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai socialinės apsaugos srityje. Europos Sąjungos (ES) socialinės apsaugos dokumentai, koordinuojantys socialinės apsaugos sistemas Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės šalyse narėse. Atviro koordinavimo metodas ES (Europos Sąjunga). Trišalis principas socialinės apsaugos institucijų valdyme.
Ergonomikos konspektas (27 pus.)

Šiluminės aplinkos parametrų nustatymas
Darbo tikslas: a) susipažinti su svarbiausiomis sąvokomis,apibūdinančiomis darbo zonos šiluminę aplinką (mikroklimatą), žmogaus kūno termoreguliacijos pagrindais, šiluminės aplinkos parametrais ir jų normomis; b) įvertinti darbo zonos šiluminę aplinką.
Ergonomikos laboratorinis (3 pus.)

TRIUKŠMO LYGIO GYVENAMOJE VIETOVĖJE NUSTATYMAS
UŽDUOTIS. Nustatyti triukšmo lygį gyvenamojoje vietovėje ir palyginti jį su leistinais lygiais. DUOTA. Triukšmo šaltinis – vidaus degimo varikliai. Atstumas nuo triukšmo šaltinio iki gyvenamojo rajono ribos – 700 m.
Ergonomikos laboratorinis (2 pus.)

VIBRACIJOS POVEIKIS ŽMOGUI
Vibracijos poveikis žmogaus organizmui yra labai didelis. Vibracija sutrikdo kai kurių organų ir sistemų širdies ir kraujagyslių, nervų, judamojo aparato veiklą. Ilgainiui dirbant su vibraci¬niais įrankiais prasideda arterijų uždegimas. Galima sakyti mes visi susiduriame su maža vibracija, skirtumas yra tas , kad vienus ji veikia ilga laiką, o kitus tik trumpai. Didžiausia vibracija patiriama darbo metu dirbant šiais prietaisais: pneumatinis plaktukas, įrankis uolienoms ardyti, grąžtai.
Ergonomikos referatas (5 pus.)