• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Antikinės filosofijos istorija
TALIS. ANAKSIMANDRAS. ANAKSIMENAS. PITAGORAS. HERAKLITAS. KSENOFANAS. PARMENIDAS. ZENONAS. MELISAS. Literatūra.
Filosofijos konspektas (6 pus.)

Estetika
Estetikos objektas. Estetikos metodai. Pagrindinės estetikos kategorijos. Didingumo kategorija. Tragiškumas. Komiškumas. Menas. Meno samprata vakarų Europos estetikoje. Menas religinio kulto struktūroje. Neklasikinė estetika (modernizmas ir postmodernizmas). Nyčė. Populiariosios kultūros estetika. Estetikos terminas niekada nebuvo vienareikšmis, todėl sunku apibrėžti ir objektą – tai diskutuotinas dalykas. Estetika – filosofijos šaka, nagrinėjanti estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę bei reikšmę. Pats estetikos terminas sunkiai šifruojamas. „Estetika“ kilo iš gr. Aisthetikos [jaučiantis] – tai, kas atitinka juslinį suvokim. Ši sritis negali būti racionalizuojama. Estetiniai reiškiniai yra tie, kuriems priskiriama estetinė vertė. Estetikos objektas – estetiškumo pasireiškimo sfera, visos sritys, susijusios su grožiu. Estetiškumas yra grožis plačiąja prasme, nes daiktas gali būti estetiškas ir negražus.Estetika – savarankiškas mokslas, tiriantis objektą. Šiame kontekste grožis – savita vertybė, kuri skiriasi nuo kitų vertybių, sąlygojančių jo veiklą.
Filosofijos konspektas (29 pus.)

Estetikos konspektai
Estetikos mokslo objektas. Indų estetikos savitumas. Natysatros estetika. Alamkarikų mokykla. Kašmyro simbolikos mokykla. Kinų estetikos savitumai. Konfucionizmo ir taoizmo estetika. Kinų Peizažinės tapybos estetika. Vėtros ir srauto, intelektualu estetika. Intelektualų estetika. Japonų estetikos savitumai. Zen estetikos tradicija. Islamo estetikos savitumai.
Filosofijos konspektas (14 pus.)

Filosofijos egzamino konspektai
Teorinė dalis: filosofijos disciplinos ypatingumas ir santykiai su kitomis žmogaus veiklos sritimis. Pagrindinė filosofijos įvado problema. Detaliau apie žodžio "filosofija" kilmę . Filosofijos pradžia ir ištakos. Pagrindinis filosofinio mąstymo bruožas. Filosofijos metodas. Filosofijos tema. Filosofijos prielaidos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir specialieji mokslai. Realieji mokslai. Formalieji mokslai . Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Filosofija ir ideologija . Kas yra filosofija? Pagrindiniai filosofijos klausimai
Filosofijos konspektas (25 pus.)

Filosofijos įvadas
KAS YRA FILOSOFIJA? FILOSOFIJOS IŠTAKOS. APRĖPTIS. DIEVO IDĖJA. BESĄLYGIŠKIEJI REIKALAVIMAI. ŽMOGUS. PASAULIS. TIKĖJIMAS IR ŠVIETIMAS. ŽMONIJOS ISTORIJA. FILOSOFUOJANČIO ŽMOGAUS NEPRIKLAUSOMYBĖ. FILOSOFINIS GYVENIMO BŪDAS. FILOSOFIJOS ISTORIJA.
Filosofijos konspektas (83 pus.)

Filosofijos įvadas
Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofinė būsena. Blyksnis. Būties problema ikisokratikų mąstyme (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heroklitas – jų teiginiai apie būtį). Būties problema italikų (pitagoriečių ir alėjiečių) mąstyme (Pitagoras, Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas). Platonas: „Olos alegorija“. Daiktai ir idėjos. Aristotelis. Materija ir forma. Patristinė Viduramžių filosofija (Šv. Aurelijus Augustinas – Dievo santykis su pasauliu ir žmogumi). Scholastinė filosofija (T. Akvinietis – Dievo būties įrodymai). Posūkis Naujųjų amžių filosofijoje (R. Dekartas: „Mąstau, vadinasi esu“). Būtis D. Hegelio filosofijoje. Egzistencinės filosofijos pamatinės problemos (Jaspersas, Kamiu, Sartras). Pažinimo prasmė. Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. I. Kantas. Apriolizmas. Tiesos problema. Klasikinė ir akivaizdumo tiesos teorija. Tiesos problema. Koherencinė (loginės darnos) ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Filosofijai atsirasti padėjo mitologinis pasaulio aiškinimas. Pasaulio tautos sukūrė įvairių mitų. Filosofijai svarbiausi tie, kurie aiškina pasaulio kilmę ir jo dalių santykius, pasakoja apie jėgas, valdančias stichijas, verčiančias šviesti šviesulius, sukeliančias vėją ir audras. Mitologiniam pasauliui ir žmogaus vietos jame aiškinimui būdinga: ▪ mite veikia ir paprasto mirtingojo likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami dievai ir pusdieviai; ▪ mite naudojamasi poetiniais įvaizdžiais; ▪ mitas yra paprastas pasakojimas; ▪ mitas remiasi tradicija.
Filosofijos konspektas (6 pus.)

Filosofijos įvado konspektai
Kas yra filosofija? Kokia yra filosofijos struktūra? Radikalus klausimas filosofijoje. Trys aspektai. Filosofijos apibrėžties du esminiai dalykai. Filosofijos metodas, objektas ir tikslas. Trys filosofijos dalys – problemų grupės. Filosofijos laikotarpiai Europoje. Filosofijos kilmė. Senovės Rytų civilizacijos. Filosofijos kilmė. Graikija. Mitai. Kosmologiniai. Teogoniniai. Antropomorfiniai. Teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimas. Skirtumai nuo mitologinio. Gyvenimo taisyklės. Graikijoje. VII a.pr.m.e. Senovės filosofijos periodai. Kurią pasaulio stichiją Talis, Anaksimenas ir Herakleitas pripažįsta daiktų pradu? Ką daiktų pradu paskelbia Anaksimandras? Talis Miletietis. Perėjimas nuo mitologijos prie mokslo. Talio problema. Anaksimandras Miletietis. Pradas. Jo taikymas. Aperionas. Kaip Graikų mitologijoje yra aiškinamas chaosas ir kosmosas? Herakleitas Efisietis. Pasaulio ir jo tvarkos samprata. Visuotinio kintamumo teorija. Parmenido būties teorija. Koks yra mąstymo ir būties santykis? Būties kaip Vienio samprata. Empirinio pasaulio egzistavimo problema. Pitagoras. Pasaulio tvarkos problema. Pitagoro pasaulio ir jo tvarkos samprata (skaičių teorija). Demokritas Abderietis. Atomistinis pasaulio aiškinimas. Kokius pasaulio pradus skiria atmistai. Demokrito kosmologija. Demokrito pažinimo teorija. Sokratas. Etinės pažiūros. Sokrato logika. Elenktinis metodas. Majeutinis metodas. Analogija. Indukcija. Definicija. Platonas. Idėjų koncepcija. Platono pažinimo teorija. Kokias pažintines galias skyrė Platonas? Pažinimo kaip prisiminimo samprata. Platono valstybės teorija. Valstybės luominė sąranga. Luomų funkcijos. Platono trikampis. Demiurgas. Aristotelio būties teorija. Substancija. Statinis tikrovės aspektas: forma ir materija. Dinaminis tikrovės aspektas: potencija ir aktualybė. Aristotelio judėjimo koncepcija. Priežastingumo koncepcija. Aristotelio kosmologija (gamta kaip formų hierarchija); teologija (Dievo kaip pirmojo judintojo samprata). Aristotelio etika. Aukščiausio gėrio samprata. Dorybių klasifikacija. Dorybės kaip vidurio tarp dviejų kraštutinumų samprata. Aristotelio politika. Valstybės prigimties problema. Politinių santvarkų klasifikacija ir jų vertinimas. Geriausia valstybinė santvarka. Kuo viduramžių pasaulėžiūra skiriasi nuo Antikos pasaulėžiūros? Eriugena. Sukūrimo koncepcija (4 dalys). Panteizmas. Universalijų problema. Tomas Akvinietis. Teizmas. J. Lokas. Pirminių ir antrinių idėjų koncepcija. R. Dekartas. Subjektyvistinė filosofijos orientacija. R. Dekarto metodo samprata. R. Dekarto kūniškų daiktų egzistavimo įrodymas. Kūniškų daiktų samprata. R. Dekarto Dievo būvimo įrodymas. R. Dekartas. Metodas. Idėjos. Trys substancijos. Dualizmo monizmas. I. Kanto pažinimo teorija. Metafizikos pagrindo problema. Sprendinių klasifikacija. Apriorinės juslumo formos. Grynosios intelekto sąvokos. Grynosios proto sąvokos. I. Kanto moralės teorija. Valios samprata. I. Kantas. Fenomenai. Noumenai. Kriticizmas. Tomas Hobsas. Kūnų rūšys. Vertybė. La Mettrie. Mechanistinis materializmas. Hegelis. Trys absoliutinės idėjos būties formos. Pasaulinis protas. Kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir ideologijos? Filosofija ir religija (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir menas (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir ideologija (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir mokslas (skirtumai, bendrumai, santykiai). Christianas Wolffas. Finalizmas. Holbachas, d‘Alambertas. Kauzalizmas. Simonas de Laplace‘s. Determinizmas. Indeterminizmas. Johannas Gottlibas Fichė. Būtinumas. Gamtos determinacija. Materialistinė istorijos samprata (K. Marksas).Susvetimėjimo problema K. Markso filosofijoje. K. Marksas. Ekonominis determinizmas. S. Kierkegaardas. Gyvenimo stadijų koncepcija. Estetiškumo ir etiškumo santykis. Etikos ir tikėjimo santykis. S. Kierkegaardas. Tikėjimo paradoksas. Metafizikos kritika R. Karnapo filosofijoje. Socialinių reiškinių determinacija. (mikro, makro). Žmogaus gyvenimas. Fatalizmas. Pažinimo šaltiniai: jutimas, suvokimas. Racionalizmo ir empirizmo sankirta, pagrindiniai jų atstovai. Akivaizdumo teorija. Klasikinė tiesos samprata. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata.
Filosofijos konspektas (26 pus.)

Filosofijos konspektai
FILOSOFIJA: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Sokrato asmuo ir fenomenas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Viduramžių filosofija. Dievo buvimo įrodymai. Renesansas. Gamtos filosofija. Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Empyrizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.. FILOSOFIJA: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Sokrato asmuo ir fenomenas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Viduramžių filosofija. Dievo buvimo įrodymai. Renesansas. Gamtos filosofija . Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Empyrizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.
Filosofijos konspektas (46 pus.)

Filosofijos konspektai (2)
Koks ginčas apibūdina Naujųjų laikų filosofiją. Kas yra tikra, anot Descarte'o. Kaip Descartesas įrodo Dievo buvimą. Descarteso dualizmas. Spinozos determinizmas. Kūno- sielos santykis pagal Spinozą. Pagrindinė Leibnizo doktrina. Sielos - kūno santykis pagal Leibnizą. Locke`o tobula rasa. Hume`o priežastingumo problema. Hume`o indukcijos problema. Dvasios filosofija - Hėgelis Pažinimo istoriškumo tezė. Dialektinis procesas anot Hėgelio. Žmogaus-valstybės santykiai anot Hėgelio. Filosofijos dialektinė raida. Koks pagrindinis Kanto filosofijos klausimas, Kokios jo formuluotės,. Kaip Kantas suskirste žmogaus žinias. Kaip Kantas suskirstė sprendinius. Ką reiškia Kanto terminas "transcendentalinis"? Kokį perversmą Kantas įvykdė filosofijoje. Kas - anot Kanto - sudaro pažinimą. Koks yra proto uždavinys pagal Kantą. Tikėjimo sritis pagal Kantą. Ką Heideggeris vadina "čiabūtimi"? Kas yra egzistencialai ir kokie jie yra? Kaip Heideggeris supranta "rūpestį"? Žmogaus iaikiškumas anot Heideggerio. Renesanso kultūros bruožai. Montaigne`io pažiūros. Esė kaip filosofinės literatūros žanras. Pranciškaus Saleziečio teologija. Bruno gamtos filosofija. Mokslo metodas anot Bacono. Bacono stabų ( chimerų) teorija.
Filosofijos konspektas (5 pus.)

Filosofijos konspektas
Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto filosofijos konspektas. Filosofija painimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Okultizmas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. . Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas. Būties teorija (ontologija). VIDURAMŽIŲ METAFIZIKOS SPECIFIKA. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujausių laikų būties teorijos. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Pažinimo filosofija. Alternatyviosios filosofijos klausimai. Tautų formavimosi veiksniai.
Filosofijos konspektas (30 pus.)