Referatai Kursiniai Diplominiai

Antikos filosofijos santrauka
TALIS. ANAKSIMANDRAS. ANAKSIMENAS. HERAKLITAS. PARMENIDAS. EMPEDOKLIS. ANAKSAGORAS. DEMOKRITAS. SOFISTŲ PAŽINIMO SAMPRATA. SOFISTŲ SOCIALINĖS TEORIJOS. SOKRATO ETIKA. PLATONO BŪTIES TEORIJA. PLATONO PAŽINIMO TEORIJA. PLATONO ETIKA. PLATONO SOCIALINĖ TEORIJA, IDEALIOS VALSTYBĖS TEORIJA. PLATONO GAMTOS TEORIJA. PLATONO SIELOS TEORIJA. ARISTOTELIO BŪTIES TEORIJA. Pagrindiniai teiginiai ir sąvokos.
Filosofijos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Estetika
Švietimo epochos estetika (Anglija, Prancūzija, Vokietija). Kanto estetika. Gėtė. Šelingas. Hėgelis. Iracionalizmas: Šopenhaueris, Kirkegoras, Nyčė. Estetiškumo prigimtis. Estetiškumo prigimtis. Pagrindinės estetikos kategorijos. Estetinis skonis. Grožis ir bjaurumas. Didingumas ir tragiškumas. Meno funkcijos. Meno morfologija. Meninės kūrybos proceso psichologijos objektas. Talentas, genijus, meistriškumas. Genialumo psichopatologija. Menininko kūrybinio potencialo elementai. Sumanymas ir jo įgyvendinimas. Intelektualaus ir emocionalaus pradų dialektika meninės kūrybos procese.
Filosofijos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Filosofijos egzamino paruoštukė
Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofijos ir mokslo santykis. Folosofijos užuomazga Antikinėj Graikijoj. Klasikinė antikos filosofija - Platonas ir Aristotelis. Hegelio idealistinė filosoija. Materija ir idėja. Pagrindinės ontologinės formos. Filosofijos pažinimo teorija. Dekartas. D. Hiumo empiristinė gnoseologija. Kanto pažinimo teorija. Pozityvistinė pažinimo teorija. Fenomenologinis pažinimo metodas. filosofinė antropologija. Žmogaus koncepcija. Egzistencinė filosofija. F. Nyčė ir Gyvenimo filosofija.
Filosofijos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Filosofijos įvado santrauka
Filosofijos kilmė. Filosofijos paskatos. Žmogus turi. Filosofijos esmė. Pagrindinės filosofijos problemos. Antropologija. Būties teorija. Ontologija. Anaksimaudas. Būtis. Pitagoro. Tikrovė. Daiktai ir idėjos. Idealizmas. Platonas. Daikto idėja. Aristotelis. Kantas ir Nyčė. Froidas. Egzistencijos filosofijos pradininkai.
Filosofijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Filosofijos konspektai (3)
Filosofija ir pasaulėžiūra. Pasaulėžiūros sąvokos turinys. Filosofija ir mokslas. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumas Platono objektyvaus idealizmo esmė: idėjų teorija, substancijos samprata, sielos ir valstybės teorijos. Platono filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai-Aristotelis apie pasyvią materiją ir aktyvią formą. Aristotelio filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai. Viduramžių filosofijos bruožai. A.Augustinas apie žmogų, Dievą, taiką, amžinybę, istoriją, valstybę. Renesanso filosofijos kryptys. Empirizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje ( F.Bekonas, D. Lokas, D. Berklis), F. Bekonas apie mediciną. Racionalizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje (R. Dekartas, B. Spinoza, Leibnicas). R. Dekartas apie mediciną. Imanuelio Kanto pažinimo teorija ir etinis mokymas. Hėgelio objektyvaus idealizmo sistema: logika, gamtos filosofija, dvasios filosofija. Marksistinė filosofija: materialistinė istorijos samprata ir žmogaus susvetimėjimo problema. Voliuntarizmo filosofijos esmė. A. Šopenhaueris ir F. Nyčė apie pasaulinę ir individo valią Egzistencinės filosofijos šaltiniai. Formos. Katalikiškojo egzistencializmo esmė. Pozytivizmas. Raidos etapai. Problemos. Fenomenologinės filosofijos esmė, pagrindiniai principai. Hermeneutinės filosofijos esmė ir pagrindinės problemos. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinė būties samprata. Dvasia ir siela. Pasaulio pažinimo dėsningumai. Pažinimo mechanizmas. Žmogaus pažintinių galių, sugebėjimo suvokti ir mąstyti charakteristika. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibūdinimas. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinė tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus būties specifika. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Moralės filosofijos tyrinėjimo objektas, subjektas, svarbiausios sąvokos, moralės filosofijos tikslai ir funkcijos. Gėrio samprata Aristotelio dorybių. Epikūro hedonizmo, stoicizmo ir krikščioniškos etikos teorija. Laisvė ir pareiga Kanto dorovės metafizikoje. Asmens orumo ir autonomijos samprata. Utilitarizmo moralės filosofijos logika ir principai. Naudingumo koncepcija. Teisingumo ir atsakomybės problemos šiuolaikinėje visuomenėje. (J. Rawlso teorija, H.Jonas, K. Levinas). Filosofija ir medicina. Filosofija medicinoje ir medicinos filosofija. Žmogaus embriono prigimtis. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo teorijų pagrindiniai argumentai. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Žmogaus kūno sampratos raida. Kūno asmens ir nuosavybės santykis. Sveikatos ir ligos filosofija. Liga kaip tam tikras egzistencijos būdas. Gydytojo ir paciento santykis fenomenologiniu požiūriu. Mirties samprata: filosofinis, teologinis, psichologinis, teisinis, medicininis aspektai. Mirties medikalizavimo problema. Mirties problema. Mirtis kaip gamtinis ir dvasinis reiškinys. Mirties rūpesčio filosofinė prasmė. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
Filosofijos špera/ paruoštukė (7 pus.)


Filosofijos paruoštukė
Filosofijos kilmė. Filosofinio ir mitinio mąstymo santykis. „Filosofijos“ apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir „prado“(arche) sąvoka. Elėjos mokykla: Parmenido „būties“ samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata. Antikinis atomizmas. Platono „idėja“. Aristotelio „forma“ ir „materija“. Būties hierarchija. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis posūkis filosofijos istorijoje. R. Descartes Dievo buvimo „įrodymas“. R.Descartes dualizmas. Materialistinis monizmas. Imaterialistinis monizmas arba sujektivusis idealizmas. I. Kanto fenomenai ir noumenai. G. Hegelio pasaulinis Protas. F. Nietzsche‘s metafizikos kritika: „galios valia“. F. Nietzsche‘s moralės genealogija. E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas. M. Heideggerio „Būties“, „Nieko“ ir „esinio“ samprata. Wittgeinsteino loginė ontologija. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos kaip akivaizdumo samprata. Koherencinė tiesos samprata. Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoikų etika
Filosofijos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Filosofijos paruoštukė
Filosofija kaip metafizika. Filosofija (F.) ir religija (R.). Filosofija (F.) ir mokslas (M.).Filosofijos (F.) objektas. IkiSokratikai apie būtį. Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. Būtis absoliučioji ir santykinė. Būtis ir pasaulio vienybė. Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. Jutiminė ir racionalioji sąmonė. Diskursyvine sąmonė. Sąmonė ir būtis. Pažinimo teorijos nuo sokratiku iki Aristotelio. Pažinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo.Klasikinė demokratija.Vertybes ir savokos mokslo pažinime. Teisinė demokratija. Empyrinis ir teorinis pazinimas. Mokslo teorijos funkcijos. Pažinimo subjektas ir objektas. Istorinės sąmonės sąlygos ir prielaidos. Paranormaliojo pažinimo prielaidos. Fetišistinė sąmonė. Religijos sąmonė. Kultūra ir civilizacija. Menas ideologinis ir kūrybinis. Evoliucija ir istorija: istorinio proceso modeliai. Evoliucija, vystymasis ir progresas.
Filosofijos špera/ paruoštukė (6 pus.)


Filosofinio mąstymo specifika
Filosofinio mąstymo specifika. Iki platoninė antikos ontologija. Iki Platoninė antikos antologija.(Sofistas ir Sokratas ). Platono antologija kaip eidosų teorija. Kosmologinė ir teologinė visuomenės samprata. Bendroji viduramžių mąstymo ir filosofinės kultūros charakteristika. Renesanso antropocentrinis mąstymas Didžiausiu autoritetu tampa Platonas.
Filosofijos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Socialinė filosofija
Soc. problematikos formavimasis Antikoje: sofistai, Sokratas, Platonas. Aristotelio soc. pažiūros, jo etika ir politika. Dorybių problema ir soc.teorija. Asmens supratimas krikščioniškoje Europos kultūroje. Krikščioniškoji soc. doktrina. Elgesio vertinimo principo objektyvistinis grindimas. Sąžinės problema. Liberalizmas. Totalitarizmas. Komunizmas (Markso teorija). Prigimtinės teisės teorijų formavimasis (Grotijus, Hobbes`as, Locke`as). Konstitucinė teisė ( Ch. L. Montesquieu). Žmogaus teisės ir politinė teisė. Elgesio vertinimo principo intersubjektyvistinis grindimas (Kantas). Elgesio vertinimo principo subjektyvistinis grindimas. Laisvės įgyvendinimas būtinumo ir laisvės sąlygomis. Du požiūriai į socialinę tikrovę.
Filosofijos špera/ paruoštukė (6 pus.)


Puslapiai  1 |