• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Antikos filosofai
Įvadas. Platonas. Valstybė. Aristotelis. Rinktiniai raštai. Silogizmai. L. A. Seneka. Laiškai Liucijui. 58 laiškas nagrinėjimas. Ištrauka iš darbo. Galų gale išnagrinėjęs visas galimas būties ir nebūties problemas, Platonas stabteli ties valstybe. Kokia žmonių gyvenimo tvarka gali būti laikoma protinga? Platonas teigė: „Tik tie, kurie neprieštarauja „ano pasaulio” tvarkai. Svarbiausia, kad žmonės valstybėje gyventų pagal prigimtį. Todėl juslingas sielas gaviesiems žmonėms geriausia užsiimti žemės darbais, amatais ir panašiais dalykais. Impulsyvias sielas turintiems žmonėms - geriausai kariauti. Protingas - toliaregiškiausi ir išmintingiausi - turi užsiimti tvarkos palaikymu, valdymu“.
Filosofijos referatas (7 pus.)

Antikos filosofija
Platonas. Periklis. Sokratas. Herodotas. Sofoklis. Aischilas. Ištrauka iš darbo. Platonas (428/427 - 348/347 pr. Kr.) Atėnų filosofas ir matematikas, vienas iš giliausių ir įtakingiausių vakarų pasaulio mintytojų. Gimė iš kilmingos šeimos (tėvas Aristonas kildinosi per karalių Kodrą iš Poseidono, motina Periktionė - iš Solono); kuri plačiai reiškėsi Atėnų politiniame gyvenime. Platonas jaunystėje rašė lyrika bei dramas ir galvojo, pagal šeimos tradiciją, mestis į politiką, tačiau įsiliepsnojusios partijų kovos ir ypač Sokrato teismas netruko atidengti politinės veiklos neskrupulingumą. Giliai sukrėsto Platono mintys nukrypo link teorinių samprotavimų apie tokią politinę santvarką, kuri interesų pusiausvyra sujungtų su individo gerove, ir čia pamažėle subrendo įsitikinimas, kad, žmonija tik tada išsivaduos iš vargų, kai tkri išminčiai ras kelią į politinį autoritetą arba galingi politikai pamils išmintį. Persimetimui iš karjeros planų į teorines vizijas ankstyvą impulsą suteikė pats Sokratas, kurio aštri kritika atvėrė politikų teorinį nepasiruošimą ir pirmą kartą iškėlė reikalą visuomeninę veiklą pagrįsti tikru, t.y. mokslišku pažinimu. Bet ir kitos Sokrato mintys liko išeities taškas Platono filosofavimui.
Filosofijos referatas (5 pus.)

Antikos filosofija. Sokratas
Įvadas. Sokratas. Asmenybė. Gyvenimas. Dorybės samprata. Mokiniai. Išvados. Literatūros sąrašas. Plačiau išnagrinėjus Sokrato filosofines idėjas, galima teigti, jog jis suformavo požiūrį į filosofiją kaip būdą siekti gyvenimo išminties. Pasak Sokrato, pažinimui būdingas besąlygiškas tikrumas. Jis pasiekiamas specialiu protavimo metodu, žmonėms bendraujant intelektualiai, susiduriant jų nuomonėms.
Filosofijos referatas (14 pus.)

Aristotelio būties samprata
Literatura. Turinys. Įžanga. Aristotelio filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados. Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.
Filosofijos referatas (9 pus.)

Aristotelis apie sielą
Aristotelio - įžvalgaus tyrinėtojo ir gilaus filosofo bruožai , jo svyravimas tarp materializmo ir idealizmo ryškiai pasirodo traktate "Apie sielą" . Tai vienas iš jo žymiausių veikalų, turėjęs įtakos ne tik psichologijos mokslui senovėje ir viduramžiais, bet ir naujaisiais laikais psichikos supratimui.
Filosofijos referatas (11 pus.)

ARISTOTELIS IŠ AMŽIŲ PERSPEKTYVOS
Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau ir didžiosios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžiųjų žmonių areopage neprilygstamas autoritetas pripažįstamas tik nedaugeliui, ir jų vardai įgyja tiesiog simbolinę prasmę. Vienas iš tokių neprilygstamų autoritetų filosofijoje — Aristotelis (384—322 m. pr. m. e.).
Filosofijos referatas (7 pus.)

Aristotelis: keturios priežastys arba principai
Aristotelis: keturios priežastys, arba principai. Priežasties sąvoka. Materialioji priežastis. Formalioji priežastis. Veikiančioji priežastis. Tikslo priežastis. Ištrauka iš darbo. Senovės filosofai iš pat pradžių klausė, kas yra esimiškasis regimojo pasaulio pradas, kas yra esinių pirmasis pradas. Pradžioje atsakymai buvo netikslūs ir paviršutiniški. Pirmuoju pradu buvo laikomas vanduo, ugnis, oras arba žemė. Platonas pirmuoju pradu laikė idėjas arba pirmavaizdžius. Nuodugnesnį ir realistiškesnį atsakymą davė Aristotelis, jis visas priežastis suskirstė į...
Filosofijos referatas (6 pus.)

Aristotelis. "Apie sielą"
Traktato “Apie sielą” reikšmė ir vieta Aristotelio filosofinėje sistemoje. Istorinė apžvalga. Aristotelio siela: sielos apibrėžimas; maitinančioji siela; juntančioji siela; mąstančioji siela; pasyvusis ir aktyvusis protas; proto funkcijos; protinio pažinimo ryšys su jutiminiu pažinimu. Sielos siekima - gyvų būtybių judėjimo priežastis.
Filosofijos referatas (8 pus.)

Atsitiktinumai
Įvadas. Atsitiktinumas. Mąstymas. Veiksmas, veikimas, veikla. Išvados. Literatūros sąrašas. Prieš bandydami atsakyti į darbo pavadinimo formuluotėje iškeltą klausimą “Ar atsitiktinumai gyvenime yra apgalvoti veiksmai”, pabandykime paanalizuoti trejetą svarbių čia minimų sąvokų. Sąvoką “gyvenimas” šį kartą palikime šone, nes ją išmetus iš klausimo jo esmė beveik nesikeičia: “Ar atsitiktinumai yra apgalvoti veiksmai”. Padarykim prielaidą, kad tie atsitiktinumai vyksta būtent gyvenime – o ir kur jie daugiau galėtų vykti?
Filosofijos referatas (9 pus.)

Ciceronas
Cicerono veikla ir kūryba. Cicerono gyvenimas. Ištrauka iš darbo. Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero) gimė 106 m. pr. Kr. sausio 3 d. Arpino kaime (apie 150 km nuo Romos). “Cicer” lotynai vadina žirnį, o Cicerono prosenis, matyt, ant nosies galo turėjo randą kaip žirnio užuomazgą, nuo kurios ir gavo tą pravardę. Jis nesigėdijo šios pavardės ir pažadėjo ją išgarsinti. Ciceronas sulaukęs mokyklinio amžiaus, įrodė, ko iš tiesų vertas jo vardas. Parodęs nepaprastus gabumus, jis taip pagarsėjo ir tokį vardą įgijo tarp vaikų, kad jų tėvai ateidavo į mokyklą, norėdami savo akimis pamatyti Ciceroną ir patys įsitikini tuo, kas buvo kalbama apie jo mokslumą ir tūleriopus gabumus. Vaikystėje jis dar tetrametru parašęs nedidelę poemą “Poncijus Glaukas”. Jo motina Helvija, kilusi iš garbingos giminės ir gražiai gyvenusi. Cicerono tėvas priklausė raitelių luomui, kurio reikšmė Romos diduomenės gyvenime I a. pr. Kr. ėmė aiškiai didėti, o senatorių luomo autoritetas, atvirkščiai, smuko.
Filosofijos referatas (14 pus.)