Segnetoelektrikų poliarizacijos tyrimas
Darbo užduotis. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Darbo užduotis. Gauti segnetoelekrtiko histerezės kilpą ir nustatyti jo liktinį poliarizuotumą bei koercinį elektrinio lauko stiprį. Dielektrikai būna poliniai ir nepoliniai. Išorinis elektrinis laukas visas nepolinio dielektriko molekules deformuoja ir jose indukuoja pi, proporrcingą lauko stipriui E.Todėl jo poliarizuotumas išreiškiamas lygybe.
Fizikos laboratorinis (3 pus.)
Skysčio ištekėjimas pro antgalius
Darbo tikslas. Antgalių debito koeficientų nustatymas. Debito koeficiento nustatymas, esant skirtingiems vandens stulpo aukščiams rezervuare. Vakuumas antgalyje. Čiurkšlės aukščio priklausomybė nuo aukštyn užlenktų vamzdelių skersmens.
Fizikos laboratorinis (3 pus.)
Skysčio tekėjimo pobūdžio nustatymas
Teorinė dalis. Darbo tikslas – įvertinti skysčio tekėjimo pobūdį vizualiai bei apskaičiavus Renildso kriterijaus Re rekšmes.
Fizikos laboratorinis (2 pus.)
Sklaidos centrų neperelektrinimo tyrimas Holo fotoefekto metodu
Darbo tikslas. Teorinis įvadas. Prietaisai. Darbo eiga. Eksperimento rezultatai. Matavimo tislumo įvertinimas. Rezultatai ir išvados. Literatūra. Susipažinimas su krūvininkų sklaidos mechanizmais ir judrumo priklausomybe nuo nepusiausvyrinių krûvininkų koncentracijos.
Fizikos laboratorinis (2 pus.)
Slopinamųjų ir priverstinių svyravimų tyrimas Polio (Pohl) svyruokle
Tikslas. Nustatyti svyravimų periodą ir dažnį ωo , kai nėra slopinimo. Nustatyti svyravimų periodą ir jį atitinkantį dažnį esant skirtingoms slopinimo koeficiento δ reikšmėms. Esant skirtingoms slopinimo srovės I reikšmėms, nubrėžti slopinamųjų svyravimų amplitudės priklausomybės nuo laiko grafikus ir apskaičiuoti slopinimo koeficiento δ, relaksacijos laiko τ ir logaritminio slopinimo dekremento λ reikšmes. Darbo priemonės. Pagrindinės formulės. SLOPINAMŲJŲ SVYRAVIMŲ TYRIMAS. Rezultatų lentelė. Skaičiavimas. Darbo išvados. PRIVERSTINIŲ SVYRAVIMŲ TYRIMAS. Tikslas. Priemonės. Skaičiavimas. Rezultatų lentelė.
Fizikos laboratorinis (5 pus.)
Slopinamųjų svyravimų tyrimas pasvirusiąją svyruokle
Tikslas: išmatuoti slopinamųjų svyravimų logaritminį slopinimo dekrementą λ, slopinimo koeficientą β, savųjų svyravimų periodą t ir svyruoklės energijos nuostolius po n svyravimų. Priemonės: pasvirusioji svyruoklė su fotoelektriniu svyravimų skaičiaus ir laiko matavimo įtaisu. Pasvirusiąją svyruoklę sudaro ant siūlo pakabintas rutuliukas. Jo svyravimus slopina sąveika su plokštele, kurios pasvirimo kampą nustatome skalėje. Fotoelektrinis justukas ir matavimų pultas registruoja svyravimų skaičių ir jų trukmę.
Fizikos laboratorinis (4 pus.)
Slopinamųjų svyravimų tyrimas spyruokline svyruokle
TIKLSAS: Išmatuoti spyruoklės tamprumo koeficientą k, slopinamųjų svyravimų logaritminį slopinimo dekrementą slopinimo koeficientą ir svyruoklės energijos nuostolius po N svyravimų. PRIEMONĖS: plieninė spyruoklė su krovinėlių rinkinių , liniuotė, sekundometras, svarstyklės. DARBO METODIKA IR PAGRINDINĖS FORMULĖS. BANDYMO EIGA. DARBO IŠVADA. NAUDOTA LIOTERATŪRA.
Fizikos laboratorinis (5 pus.)
Spyruoklės standumo koeficiento matavimas
Darbo tikslas: remiantis Huko dėsniu, apskaičiuosime spyruoklės standumo koeficientą. Teorinis darbo pagrindimas. Proporcingumo koeficientas, esantis Huko dėsnyje, vadinamas standumo koeficientu. Jis priklauso nuo kūno matmenų ir medžiagos, iš kurios pagamintas kūnas. Kaip bandymais išmatuoti standumo koeficientą, nesunku numanyti remiantis Huko dėsniu.
Fizikos laboratorinis (3 pus.)
Sukamojo judėjimo tyrimas
Darbo tikslas. Darbo metodika. Darbo rezultatai. Išvados. Darbo tikslas. Ištirsime apie pastovią ašį besisukančios kūnų sistemos judėjimo dėsningumus. Darbo metodika. Darbe tirsime apie pastovią ašį besisukančią kūnų sistemą, kurios inercijos momentas kis. Sistemos inercijos momentą Iz, judesio kiekio momentą Mz apibrėšime bei pagrindinį dinamikos dėsnį užrašysime apie pastovią (nekeičiančią padėties erdvėje) ašį Oz besisukančio kūno atvejui.
Fizikos laboratorinis (2 pus.)
Susisiekiantieji indai
Susisiekiantieji indai. Susisiekiančiaisiais indais vadinami du arba keletas atvirų indų, kurių apatinės dalys sujungtos viena su kita.Susisiekiančiuju indų pavyzdžiai. Vienalytis skystis susisiekiančiuosiuose induose pavyzdžiai. Nevienodi skysčiai susisiekiančiuosiuose induose. Nevienodi skysčiai susisiekiančiuosiuose induose bandymas. Taikymas praktikoje. Vandentiekis. Vandentiekio pavyzdys. Tai įdomu! Vandentiekis. Šliuzai. Šliuzo kameros vartai. Tai įdomu! Šliužai. Skysčio manometrai. Skysčio manometro schema. Skysčio manometro slėgis. Hidraulinis presas. Hidraulinio preso pavyzdžiai. Hidraulinis stabdys. Hidraulinio stabdžio schema.
Fizikos špera/ paruoštukė (22 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt