Referatai Kursiniai Diplominiai

ELEKTRONO SPECIFINIO KRŪVIO NUSTATYMAS
Darbo tikslas: Nustatyti elektrono specifinį krūvį.
Fizikos laboratorinis (1 pus.)


Elektros energetika Lietuvoje
PAGRINDINIAI EKONOMIKOS RODIKLIAI. ELEKTROS ENERGETIKA. Ištrauka iš darbo. Lietuvos nuosavi energijos ištekliai yra gana nedideli. Perėjus prie rinkos ekonomikos, padidėjo valstybės priklausomybė nuo importuojamo kuro, o gyventojai savo kailiu pajuto išaugusių energijos kainų "dantis". Tai privertė keisti požiūrį į energijos gamybą ir naudojimą. Energijos išteklių taupymas ir racionalus energijos vartojimas yra vienu iš prioritetinių valstybės uždavinių, nuo kurio sprendimo nemažai priklauso jaunos valstybės savarankiškumas. Ypač aktualu tapo skleisti informaciją apie energijos taupymą, bei naujas technologijas. Visų pirma prireikė keisti patį žmonių požiūrį į energijos vartojimą. Siekiant paskatinti gyventojus bei kitus vartotojus taupyti energiją ir jos išteklius, VĮ Energetikos agentūra 1995 metais įkūrė Efektyvios energetikos centrą. Nuo pat Centro įkūrimo pradžios jo veiklą remia Danijos energetikos agentūra, Europos Komisijos PHARE programa, Energijos taupymo programos direkcija ir kitos organizacijos.
Fizikos referatas (6 pus.)


Elektros srovė metaluose
ELEKTROS SROVĖ METALUOSE. Elektros srovė. Srovės stiprumas. Srovės tankis. Omo dėsnis. Laidininkų varža. TVERMĖS DĖSNIS ELEKTROS GRANDINĖMS. Išorinė grandinės dalis. Omo dėsnis uždarai grandinei. Pašalinės jėgos. Energijos tvermės dėsnis. Vidinė grandinės dalis. Varžos priklausomybė nuo temperatūros. Santykinis varžos pokytis. Santykinis varžos pokytis. Temperatūrinis varžos koeficientas. Superlaidumas. ELEKTROS IMTUVŲ JUNGIMO BŪDAI. Nuoseklus. Lygiagretus. ELEKTROS ŠALTINIŲ JUNGIMAS Į BATERIJAS. Nuoseklus. Lygiagretus. Mišrusis. DARBAS. GALIA. Elektros srovės darbas. DŽAULIO LENCO DĖSNIS. Elektros srovės galia. Energijos balanso lygti. Galios balanso lygtis. KIRCHHOFO DĖSNIS. TERMOELEKTRINIAI REIŠKINAI. ELEKTROS SROVĖ SKYSČIUOSE. FARADĖJAUS DĖSNIS. Elektrolizės taikymas. ELEKTROS SROVĖ DUJOSE IR VAKUUME. VOLTAMPERINĖ CHARAKTERISTIKA. SAVAIMINIO IŠLYDŽIO ATMAINOS. Kibirkštinis. Vainikinis. Elektros lankas (Voltos lankas). ELEKTROS SROVĖ PRARETINTOSE DUJOSE. PLAZMA. DIODAS. VOLTAMPERINĖ CHARAKTERISTIKA. TRIODAS. ELEKTRONINIS VAMZDIS. ELEKTROS SROVĖ PUSLAIDININKIUOSE. Termistorius. Fotorezistorius. ELEKTRONINIS ELEKTROS VENTILIS (diodas). TRANZISTORIUS.
Fizikos konspektas (5 pus.)


Elektrostatika
Elektroninė teorija. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Kulono dėsnis. Elektros krūvis. Elektrinis laukas, jo stiprumas. Paviršinio krūvio tankis. Įelektrinto rutulio ir plokštumų elektriniai laukai. Elektrinio lauko jėgų darbas perkialiant krūvį. Potencialai. Laidininkai elektriniame lauke. Dielektrikai elektriniame lauke. Elektrinė talpa. Kodensatoriai. Kodensatorių rūšys. Kodensatorių jungimas į baterijas.
Fizikos konspektas (4 pus.)


Elektrostatinai reiškiniai gamtoje
Įvadas. Elektrostatiniai reiškiniai gamtoje. Elektrostatinis laukas. Pašvaistė. Žaibas. Žaibų rūšys. Kamuolinis žaibas. Linijinis žaibas. Juostinis žaibas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.
Fizikos referatas (12 pus.)


Elektrostatiniai reiškiniai gamtoje
Elektrostatika - tai fizikos šaka, kuri nagrinėja nejudančius krūvius ir jų sukurtą elektrostatinį lauką, tai yra nekintantį laike elektrinį lauką. Elektrostatiniai reiškiniai gamtoje - tai ne tik žaibas, bet ir kasdien sutinkamos trinties jėgos, smūgių, skysčių ar kietojo kūno ir praktiškai visa, kas mus supa - tai elektromagnetinės prigimties jėgos. Pašvaistės yra gamtos elektrostatinis reiškinys, charakterizuojamas ryškaus švytėjimo, sukelto susidūrus krūvio nešėjams su žemės jonosferoje esančiais atomais. Žaibas - natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas, o žaibo garsą sukelia jo kelyje greitai besiplečianti įkaitusi plazma. Žaibų rūšys. Kamuoliniai žaibai - dažniausiai kamuolinis žaibas susiformuoja linijinio žaibo išlydžio vietoje. Kartais kamuoliniai žaibai keliauja iš debesies link žemės, kaip linijiniai žaibai. Įvairių formų kamuoliai būna 1cm iki 2m skersmens, dažniausiai apie 15 -20 cm. Taip pat sakoma, kad šie žaibo kamuoliai kiaurai prasiskverbia per sienas, langus. Dažniausiai jie matomi - sekundes, o kartais tai trunka ir kelias minutes.
Fizikos pristatymas (23 pus.)


FEROMAGNETIKAI
Darbo tikslas: Gauti feromagnetiko įmagnetinimo kreivę ir ištirti magnetinės skvarbos priklausomybę nuo išorinio magnetinio lauko stiprio.
Fizikos laboratorinis (2 pus.)


Feromagnetikų histerizės reiškinio tyrimas
Darbo tikslas: Ištirti histerizės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo magnetinio lauko stiprumo ir permagnetinimo šiluminius nuostolius. Matavimo įrenginys. Teorinė dalis. 1 užduotis. Feromagnetiko liktinės indukcijos ir koercinio lauko nustatymas. 2 užduotis Feromagnetiko įmagnetinimo kreivės matavimas. 3 užduotis Feromagnetikų permagnetinimo nuostolių nustatymas. Išvados. Naudota literatūra.
Fizikos laboratorinis (4 pus.)


Fizikos egzamino špera
Magnetinis laukas ir jo reiškimasis. Magnetinė indukcija. Ampero dėsnis. Bio-Savoro Laplaso dėsnis ir jo taikymas. Tiesios srovės magnetinis srautas. Apskritiminės srovės magnetinis srautas. Magnetinis momentas. Magnetinio lauko sūkurinis pobūdis. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Faradėjaus dėsnis. Saviindukcija. Induktyvumas. Laidininko su srove energija. Magnetinio lauko energijos tūrinis tankis. Atomų magnetiniai momentai. Magnetikų tipai. Įmagnetėjimas. Dia ir paramagnetikai. Medžiagų magnetinė skverbtis. Magnetinio lauko stiprumas magnetikuose. Feromagnetikai. Histerezės kilpa. Kiuri taškas feromagnetikams. Feromagnetizmo prigimtis. Maksvelio elektromagnetinio lauko lygtys. Šviesos interferencija ir jos gavimo būdas. Interferencinė vaizdo nuo 2 koherentinių šaltinių skaičiavimas. Interferencija plonuose sluoksniuose. Šviesos difrakcija. Heigenso-Frenelio principas. Frenelio juostų metodas. Šviesos poliarizacija. Šviesos poliarizacija atsispindint. Brūsterio dėsnis. Dvigubas šviesos lūžimas. Vienaašiai kristalai. Šiluminis spinduliavimas. Absoliučiai juodas kūnas. Kirhofo dėsnis. Energijos pasiskirstymas absoliučiai juodojo kūno spektre. Vino postūmio dėsnis ir jo taikymas. Stefano-Bolcmano ir Vino dėsnių ryšys su Planko formule. De-Broilio hipotezė. Eksperimentinis korpuskulinio banginio dualizmo pasireiškimas. Banginė funkcija ir jos statistinė prasmė. Šredingerio lygtys. Stacionarios būsenos. Vandenilio atomas. Pagrindinis, orbitinis ir magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio principas. Elektronų pasiskirstymas atomuose pagal būsenas. Šviesos sugėrimas. Savaiminis ir indukuotas spinduliavimas. Lazeris. Energetinės juostos kristaluose. Elektronų pasiskirstymas juose. Valentinė ir laidumo juostos. Metalai, dielektrikai, puslaidininkiai. Savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinis laidumas puslaidininkiuose. p ir n laidumas. Kontaktiniai reiškiniai p n sandūroje ir jos voltamperinėje charakteristikoje.
Fizikos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Fizikos formulės
Plotas. Skritulio plotas. Tūris. Greitis. Tankis. Sunkio jėga. Svoris. Jėga. Vidutinis greitis. Pagreitis. Darbas. Galia. Potencinė energija. Kinetinė energija. Jėgos momentas. Sverto taisyklė. Nekiln. skridinys. Kiln. skridinys. Slėgis. Skysčio stulpelio slėgis. Archimedo jėga. Šilumos kiekis. Kuro degimo šiluma. Lydimasis. Virimas. Naudingumo koeficientas. El. srovės stipris. lektrinė įtampa. Elektrinė varža. Rutulio tūris. Nuoseklusis jungimas. Lygiagretusis jungimas. Srovės stipris. Įtampa. Varža. Omo dėsnis. El. srovės darbas. Šilumos kiekis. Elektros srovės galia. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Kintamoji elektros srovė.
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |