Referatai Kursiniai Diplominiai

Fizikos konspektai (1)
Elektros energijos gamyba, perdavimas ir panaudojimas. Elektros energijos generavimas. Transformatorius. Transformatoriaus veikimas tuščiąja eiga. Apkrauto transformatoriaus veikimas. Muzikiniai garsai ir triukšmai. Garso bangos. Bangos aplinkoje. Bangos ilgis. Mechaninės bangos. Garsas. Bangavimas. Heigenso principas. Energijos pasiskirstymas vykstant interferencijai. Koherentinės bangos. Interferencija. Triukšmas. Garso aukštis. Atspindžio kampas lygus kritimo kampui. Bangų lūžimas. Bangų difrakcija. Bangų lūžimo dėsnis.
Fizikos konspektas (3 pus.)


Fizikos konspektai (10)
Kulono dėsnis – sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio dėsniai). Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Planko hipotezė ir Planko formulė. Stefano – Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Vandenilio atomas. Energinių juostų kristalų susidarymas. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys.
Fizikos špera/ paruoštukė (2 pus.)


Fizikos konspektai (11)
Ką vadiname atskaitos sistema ? Nuodugniai išnagrinėkite Dekarto koordinačių sistemą. Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ką vadiname greičiu, pagreičiu ? Kaip nustatomos jų kryptys? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Sukamojo judėjimo kinematika. Ką vadiname kampiniu greičiu, pagreičiu? Kokios jų kryptys? Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio? Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką tvirtina I Niutono dėsnis? Ką vad. kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. Paaiškinkite, ką tvirtina trečias Niutono dėsnis. Nuodugniai išnagrinėkite impulso tvermės dėsnį? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas? Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis? Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti? Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Koks dydis vad. kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių. Sukamojo judėjimo kinetinė energija. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Koks įrenginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas? Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai?
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Fizikos konspektai (12)
Elektrodinamika. Rezerfordo bandymai. Planetinis atomo modelis. Boro postulatai. Kvantavimo taisyklė. Lazerio spinduliavimas; interferencija; interferencijos taikymas; difrakcija; difrakcijos gardelė; poliarizacija. ELEKTROSTATIKA. KULONO DĖSNIS. ELEKTRINIS LAUKAS. POTENCIALAI. Dielektrikai elektriniame lauke. Elektretai. Elektrinė talpa. Elektros krūviai pasiskirsto tik laidininko. Kondensatoriai. Kintamojo talpumo kodensatoriai (oriniai). Lygiagrečiai sujungta baterija. Nuosekliai sujungta baterija. ELEKTROMAGNETIZMAS. MAGNETINIS LAUKAS. MAGNETINŲ laukų grafinis vaizdavimas. MAGNETINIO LAUKO STIPRUMAS. MEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS. MAGNETINĖ INDUKCIJA. MAGNETINIS SRAUTAS. DARBAS MAGNETINIAM LAUKE. MAGNETINIO SUKIMOSI MOMENTAS. LORENCO JĖGA. LORENCO JĖGOS PRITAIKYMAS. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų savybės. Korpuskulikė šviesos teorija. Tiesiaeigis šviesos sklidimas. Šviesos atspindys. Šviesos lūžimas. Visiškas atspindys. ELEKTROMAGNETINĖ INDUKCIJA. DEŠINĖS RANKOS TAISYKLĖ. FARADĖJAUS DĖSNIS. SŪKURINĖS SROVĖS. INTERFERENCIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS. INTERFEROMETRAI. ŠVIESOS DIFRAKCIJA. HIUIGENSO IR FRENELIO PRINCIPAS. FRENELIO ZONŲ METODAS. TIESIAEIGIS ŠVIESOS SKLIDIMAS. SFERINIŲ BANGŲ DIFRAKCIJA. PLOKŠČIŲJŲ BANGŲ DIFRAKCIJA. DIFRAKCIJOS GARDELĖ. DIFRAKCIJOS SPEKTRAI. ERDVINĖS DIFRAKCIJOS GARDELĖS RENTGENO SPINDULIŲ DIFRAKCIJA. Holografija. Dvejopas spindulių lūžis. Šviesos poliarizavimas ir poliarizuotos šviesos analizė. Dirbtinė optinė anizotropija. Kero efektas. Šviesos dispersija. Poliarizuotos plokštumos sukimas. Šviesos absorbcija. Fotonai. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Boro postulatai. Elektronų difrakcija. De Broilio bangos. Banginės dalelių savybės. Šriodingerio lygtis. Atomo elektrononiai sluoksniai. Optinis kelias. Komptono reiškinys. Radioaktyvumas. Rentgeno spinduliai, X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai. Gama spinduliai, trumpųjų bangų elektromagnetiniai spinduliai. Alfa dalelės. Beta dalelės. ELEKTOMAGNETINIAI VIRPESIAI. KINTAMOJI ELEKTROS SROVĖ. q, U, I KITIMAS VIRPESIŲ KONTŪRE. VIRPESIŲ DAŽNIS IR PERIODAS. EFEKTINĖS I, U, EVJ VERTĖ. VARŽOS KINTAMOJOJ GRANDINĖJ. OMO DĖSNIS GRANDINEI. Mechaninių bangų interferencija. STOVINČIOS BANGOS. Mechaninių bangų difrakcija. MAGNETINĖ SROVIŲ SĄVEIKA. MAGNETINIS LAUKAS. MAGNETINĖ INDUKCIJA. BIO IR SAVARO DĖSNIS. TIESAUS LAIDININKO MAGNETINIS LAUKAS. APSKRITIMINĖS SROVĖS MAGNETINIS MOMENTAS. JUDANČIO ELEKTRINIO KRŪVIO MAGNETINIS LAUKAS. SĄVEIKOS JĖGA TARP 2JŲ LYGEGREČIŲ LAIDININKŲ, KAI JAIS TEKA ELEKTROS SROVĖ. AMPERAS. SŪKURINIS MAGNETINIO LAUKO POBŪDIS.MAG. LAUKO CIRKULIACIJA. TOROIDO IR SOLENOIDO MAGNETINIS LAUKAS. MAGNETINIS SRAUTAS.GAUSO TH MAGNETINIAM LAUKUI. DARBAS MAGNETINIAME LAUKE. LORENCO JĖGA. HOLO EFEKTAS. ELEKTRINGŲ DALELIŲ JUDĖJIMAS VIENALYČAME EL IR MAG LAUKUOSE. ELEKTROMAGNETINĖS INDUKCIJOS REIŠKINYS. LENCO DĖSNIS. PAGRINDINIS ELEKTROMAGNES. INDUKCIJOS DĖSNIS SAVIINDUKCIJOS REIŠKINYS. INDUKTYVUMAS. ABIPUSĖS INDUKCIJOS REIŠKINYS. ABIPUSĖS INDUK. KOEFICIENTAS. ELEKTROS SROVĖS ENERGIJA. MAGNETINIO LAUKO ENERGIJA, ENERGIJOS TANKIS. SROVIŲ SAVITARPIO ENERGIJA. MEDŽIAGŲ ĮMAGNETINIMAS, MEDŽ. ĮMAGNETINIMO VEKTORIUS. MAGNET. LAUKO INDUKCIJA MAGNETIKE. Magn. laukas ir jo reiškimasis. Magnetinė indukcija. Magnetinio lauko stipris magnetike, santikinė magnetinė skvarba. Elektronų ir atomų magnetiniai momentai. Diamagnetizmas. PARAMAGNETIZMAS. Feromagnetizmas. Sūkurinis elektrinis laukas. SLINKTIES SROVĖ. ELEKTROMAGNETINĖS BANGOS. Ampero dėsnis. Bio Savaro, Laplaso dėsnis ir jo taikymas. Apskritiminės srovės magnetinis laukas,magnetinis momentas. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys.Faradėjaus dėsnis. Saviindukcija. Induktyvumas. Laidininko su srove energija. Magnetinio lauko energijos tūrinis tankis. Atomų magnetiniai momentai. Įmagnetėjimas. Dia-ir paramagnetikai. Medžiagų magnetinė skverbtis. Feromagnetikai. Histerezės kilpa. Kiuri taškas. Šviesos interferencija ir jos gavimo būdas. Interferencija plonuose sluoksniuose. Šviesos difrakcija. Heigenso-Frenelio principas. SVIESOS POLIARIZACIJA. Šviesos poliarizacija atspindint. Bruisterio dėsnis. Dvigubas šviesos lūžimas. Vienaašiai kristalai. ŠILUMINIS SPINDULIAVIMAS. ABSOLUČIAI JUODAS KŪNAS. KIRCHOFO DĖSNIS. ENERGIJOS PASISKIRSTYMAS AJK(abs. juod. kūn.) SPEKTRE. VINO POSLINKIO DĖSNIS IR JO TAIKYMAS DĖSNIS. Stefano-Bolcmano ir Vino dėsnių ryšys su Planko formule. Iš Planko formulės. De Broilio hipotezė. Eksperimentinis korpuskulio-banginio dualizmo pasireiškimas. Banginė funkcija ir jos statistinė prasmė. Šredingerio lygtis. Stacionarios būsenos. Vandenilio atomasPagrindinis, orbitinis ir magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio principas. Elektronų pasiskirstymas atomuose pagal būsenas. Elektronų pasiskirstymas. ŠVIESOS SUGĖRIMAS. SAVAIMINIS IR INDUKUOTAS SPINDULIAVIMAS. LAZERIS. ENERGIJOS JUOSTOS KRISTALUOSE. ELEKTRONŲ PASISKIRSTYMAS JUOSE. VALENTINĖ IR LAIDUMO JUOSTOS. Priemaišinis laidumas puslaidininkiuose. p ir n laidumas. Magnetinis laukas ir jo reiškimasis. Magnetinė indukcija. Kontaktiniai reiškiniai p-n sandūroje ir jos voltamperinė charakteristika. METALAI, DIELEKTIRKAI, PUSLAIDININKIAI. PUSLAIDININKIU LAIDUMAS.
Fizikos špera/ paruoštukė (16 pus.)


Fizikos konspektai (13)
Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis greičiai slenkamajame judėjime. Jų ryšiai su kitais kinematiniais dydžiais (poslinkiu, pagreičiu). Išnagrinėkite sukimosi linijinio ir kampinio greičių sąryšį analitiškai ir grafiškai. Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis pagreičiai (normalinis, tangentinis, pilnutinis) ir jų ryšiai su kitais kinematiniais dydžiais. Paaiškinkite tangentinio ir kampinio pagreičių sąryšį analitiškai ir grafiškai. Jėgos ir impulso pokyčio sąryšis. Pagrindinė dinamikos lygtis slenkamajam judėjimui. Paaiškinkite konservatyviųjų jėgų ir potencinės energijos sąryšį. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Jėgos momento ir impulso momento pokyčio sąryšis. Paaiškinkite giroskopo veikimo principą ir giroskopo precesiją. Impulso tvermės ir virsmų dėsnis. Apibūdinkite sąlygas, kad šie dėsniai galioja. Kinetinė kietųjų kūnų energija. Paaiškinkite, kada išsilaiko impulso (judėjimo kiekio) momentas ir aptarkite bent vieną konkretų tokio išsilaikymo atveją. Išvardinkite kokias mechaninės energijos formas ir rūšis žinote. Aptarkite, kada mechaninė energija išsilaiko ir kodėl gali keistis. Supratimas apie specialiąją reliatyvumo teoriją: - Galilėjaus ir Lorenco transformacijos, laiko ir erdvės sąryšiai, intervalas tarp įvykių. Energijos ir masės reliatyvistinis ryšys. Laisvųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Fizinė svyruoklė. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis, sprendinys, svyravimų slopinimo charakteristikos. Apibūdinkite jėgas, kurios lemia priverstinius svyravimus, paaiškinkite jų diferencialinę lygtį ir rezonanso reiškinį. Bangos lygtis. Aptarkite parametrus aplinkos, nuo kurių priklauso mechaninių bangų sklidimo greitis. Gaukite stovinčių bangų lygtį. Paaiškinkite, nuo ko priklauso akustinių bangų intensyvumas. Girdos ir skausmo ribos. Decibelas. Doplerio efektas. Paaiškinkite pagrindinę MKT lygtį. Kaip molekulinė kinetinė teorija aiškina dujų slėgį ir temperatūrą? Statistiniais metodais išvestas lygtys, siejančias. Paaiškinkite molekulių laisvės laipsnių skaičiaus sąvoką ir jo ryšį su dujų molinėmis šilumomis. Difuzija ir klampa molekulinės kinetinės teorijos požiūriu. Šilumos pernešimas MKT požiūriu. Paaiškinkite šilumos kiekio sąvoką. Kada 1-asis termodinamikos principas užrašomas Q=A ? Apskaičiuokite šį darbą. Apskaičiuokite darbą, atliktą adiabatinio proceso metu. Karno ciklo metu atlikto darbo skaičiavimas. Tipiško šiluminio variklio ir šaldymo įrenginio darbo fizikinės prielaidos. Aptarkite pirmąjį termodinamikos principą izobariniam procesui. Antrasis termodinamikos principas. Entropijos kitimas savaiminiuose procesuose. Entropijos kitimas sistemoje, kurioje vyksta izobarinis procesas. Maksvelo dalelių pasiskirstymo pagal greičius dėsnis. Aptarkite Bolcmano pasiskirstymo dėsnį dalelėms potenciniame lauke. Kurį gamtos reiškinį ir kaip analitiškai aprašo barometrinė formulė? Šiluminis kūnų plėtimasis. Šiluminiai įtempimai. Realiųjų dujų lygtis. Realiųjų ir idealiųjų dujų skirtumai.
Fizikos špera/ paruoštukė (3 pus.)


Fizikos konspektai (14)
Pagrindiniai vienetai, jų etalonai, standartai, apibrėžimai. Sąveikos gamtoje. Niutono dėsnis. Masė. Visuotinės traukos dėsnis. Vienalytis laukas. Centrinis laukas. Gravitacinio lauko sąveikos potencinė energija, Gravitacinio lauko potencialas, gravitacinio lauko jėgų darbas. Gravitacijos lauko potencinė energija. Potencialas. Ryšys tarp potencialų ir lauko stiprio. Elektromagnetinė sąveika. Jos charakteristikos ir dėsniai. Elektrostatinė sąveika. Magnetinė sąveika. Magnetinio lauko jėgų linijos. Elektrinis ir magnetinis srautai. Darbas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko potencinė energija, potencialas. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija uždaru kontūru. Kietųjų kūnų sukamasis judėjimas, charakteristikos ir dėsniai. Svyruojamas kūnų judėjimas. Svyravimų sudėtis. Bangos tamprioje aplinkoje. Garsas. Ultragarsas, jo panaudojimas, generavimo būdai. Molekulinės fizikos ir termodinamikos pagrindai. Dujų molekulių greičiai. Dujų klampa. Šilumos laidumas. Sistemos vidinė energija,šiluma ir darbas. Izoprocesai. Vienatomių, dviatomių ir daugiaatomių dujų molinės šilumos. Realiosios dujos.
Fizikos konspektas (6 pus.)


Fizikos konspektai (15)
ELEKTROMAGNETINIAI VIRPESIAI. Virpesių kontūras. Jo diferencialinė lygtis ir sprendinys. Slopinamieji virpesiai kontūre. Dif lygtis bei jos sprendinys. Priverstiniai elektomagnetiniai virpesiai. Įtampų ir srovių rezonansas. MAKSVELIO TEORIJOS PAGRINDAI. Slinkties srovė, jos tankis. Maksvelio lygčių sistema. Maksvelio lygčių sistema. Elektromagnetinės bangos ir jų sklidimo įpatumai. Elektromagneyinės bangos dif. lygtis ir sprendinys. Elektromag bangos energija, jos srauto tankis. Pointingo vektorius. OPTIKA. Šviesos intensyvumas. Šviesos matavimo vienetai. Šviesos sklidimo dėsniai. Šviesos interferencija. Bangų koherentiškumas. Koherentinių šaltinių gavimo būdai. Interferencija plonose plėvelėse. Optikos skaidrinimas. Optiniai interferometrai. Difrakcijos samprata. Heigenso ir Frenelio principas. Difrakcijos siaurame plyšyje nagrinėjimas taikant Frenelio zonų metodą. Difrakcija tiesinėje gardelėje. Spektro eilė. Optinių prietaisų skiriamoji geba. Difrakcija erdvinėje gardelėje ir jos praktinis taikymas kristalografijoje. Holografijos samprata ir jos taikymas. Šviesos dispersijos esmė ir rūšys. Fazinis ir grupinis greičiai. Naturali ir poliarizuota šviesa. Kokiais būdais gaunama poliarizuota šviesa? Poliarizacijos laipsnis. Užrašykite ir paaiškinkite Briusterio ir Maliu dėsnius. Anizotrpija. Paaiškinkite dvejopą šviesos lūžį. Poliarizacijos plokštumos sukimas. Šviesos sugertis (absorbcija). Bugerio ir Lamberto dėsnis. Sugerties koeficijantas. Selektyvioji sugerti, šviesos filtrai. Šviesos sklaida. Reilio dėsnis, molekulinė sklaida. Doplerio reiškinys.
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Fizikos konspektai (16)
Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas? Nuodugniai išnagrinėkite Dekarto koordinačių sistemą. Ką vadiname materialiuoju tašku. Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu? Kokiam judėjimui esant normalinis pagreitis lygus , o tangentinis yra pastovus? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Kaip šie dydžiai susieti tarpusavyje? Paaiškinkite, ką tvirtina trečiasis Niutono dėsnis. Kokiose sistemose galioja impulso tvermės dėsnis? Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai jį veikia F = Ct jėga, čia C - pastovus dydis, t - laikas. Paaiškinkite, kokiems atvejams antrasis Niutono dėsnis yra užrašomos kaip F = ma ir F = d(mv)/dt, čia F - jėga, m - masė, v - greitis, t - laikas. Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų? Išveskite kintamos jėgos darbo formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės energijos formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Potencinės energijos ir jėgos sąryšis. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokiais dydžiais jis yra charakterizuojamas? Kokiomis savybėmis pasižymi gravitacinis laukas? Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį. Kokiomis sąlygomis galioja mechaninės energijos tvermės dėsnis? Kokioms sąlygoms esant, atlikto darbo skaičiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formulę A = Fs, čia F - jėga, dr - poslinkis, s - kelias. Sukamasis judėjimas. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas? Kokia kietojo kūno inercijos momento fizikinė prasmė? Pateikite pavyzdžių. Ar pasikeis kūno inercijos momentas pakeitus jo sukimosi ašies padėtį? Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus? Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Paaiškinkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Kiek reikšmių gali turėti kūnų inercijos momentai? Materialaus m masės taško, judančio r spindulio apskritimu greičiu v, impulso momentas LA= mrv. Išveskite šią formulę iš LA= IAw, čia IA- inercijos momentas, w- kampinis greitis. Specialioji reliatyvumo teorija. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Koks yra skirtumas tarp mechaninio (Galilėjaus) ir bendrojo (Einšteino) reliatyvumų principų? Kokios priežastys lėmė specialiosios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacijos. Kokie įvykiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Įrodykite, kad laiko intervalas santykinai nejudančioje ir judančioje atskaitos sistemose yra skirtingas. Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk- kinetinė energija, p - impulsas. SVYRAVIMAI IR BANGOS. Kokį procesą vadiname svyravimais, laisvaisiais, harmoniniais svyravimais? Ką charakterizuoja svyravimų amplitudė, fazė, periodas, dažnis, ciklinis dažnis? Kokia yra besisukančios amplitudės vektoriaus metodo esmė? Išveskite harmoniniam svyravimui greičio ir pagreičio formules. Kam yra lygi harmoninio svyravimo kinetinė, potencinė ir pilnutinė energija? Kaip galima palyginti kūnų mases, išmatavus įtvirtintų ant spyruoklės šių kūnų svyravimų dažnius? Kokios sistemos vadinamos tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi, matematine, spyruokline, fizikine svyruoklėmis? Išveskite matematinės, spyruoklinės ir fizikinės svyruoklių svyravimų dažnio formules. Koks reiškinys vadinamas mušimais? Kam yra lygus mušimų periodas? Kokia galima taško, dalyvaujančio dviejuose statmenuose vienodo dažnio svyravimuose judėjimo trajektorija? Kokiomis sąlygomis stebimos tiesė, apskritimas, elipsė? Užrašykite slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Kaip keičiasi sistemos svyravimų dažnis, didėjant jos masei? Kokiu dėsniu keičiasi slopinamųjų svyravimų amplitudė? Ar slopinamieji svyravimai yra periodiniai? Kodėl slopinamųjų svyravimų dažnis turi būti mažesnis už sistemos savųjų svyravimų dažnį? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Užrašykite priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Paaiškinkite jos esmę. Ką vadiname banga? Paaiškinkite kaip tamprioje aplinkoje susidaro bangos. Kokios bangos vadinamos skersinėmis, išilginėmis? Kokiose aplinkose jas galima sudaryti? Ką vadiname bangos ilgiu, dažniu? Koks yra ryšys tarp bangos ilgio, greičio, periodo? Kokios bangos vadinamos plokščiosiomis, sferinėmis? Kokios yra jų lygtys? Ką vadiname bangos skaičiumi, bangos faziniu greičiu? Kam yra lygi bangos energija? Kokios turi būti išpildytos sąlygos, kad stebėtume bangų interferenciją. Kokiomis sąlygomis stebimi bangų interferencijos maksimumai ir minimumai? Dvi bangos, kurių skiriasi tiktai amplitudė, sklinda viena prieš kitą. Ar jos sudarys stovinčiąją bangą?
Fizikos konspektas (2 pus.)


Fizikos konspektai (2)
Vienos krypties skirtingo dažnio harmoniniu svyravimu sudėtis. Statmenu hormoniniu svyravimu sudetis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Termodinaminis tyrimo metodas. Idealiųjų dujų vidinė energija. Būsenos diagramos. Molek. laisvės laipsnių skaičius. Stacionarioji pusiausvyros būsena.
Fizikos špera/ paruoštukė (1 pus.)


Fizikos konspektai (3)
Pagrindiniai SI sistemos vienetai. Gravitacinė, elektromagnetinė, stiprioji ir silpnoji sąveikos, jų pasireiškimas ir ypatybės. Jėga – sąveikos mato samprata. Jėgos vektorinis pobūdis. Visuotinės traukos dėsnis ir jo analizė. Darbo samprata ir jo skaičiavimas perkeliant kūną gravitaciniame lauke iš vieno lauko taško į kitą. Gravitacinio lauko sąveikos potencinė energija, lauko stipris ir potencialas bei ryšys tarp jų. Kūnų inertiškumas, masės, svorio ir sunkio sampratos. Elektrostatinis laukas, lauko stipris. Elektrostatinio lauko jėgų darbas, sąveikos potencinė energija, potencialas. Ryšys tarp elektrinio lauko stiprio ir potencialo. Elektrostatinio lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija. Potencialiniai laukai. Konservatyviųjų jėgų samprata. Srovių magnetinė sąveika. Magnetinis laukas, jo atsiradimo priežastys. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis ir jo taikymas magnetinei indukcijai skaičiuoti. Ampero ir Lorenco jėgos, jų samprata ir skaičiavimo taisyklės. Krūvininkų judėjimo elektriniame ir magnetiniame lauke dėsningumai.
Fizikos konspektas (9 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 |  5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |