• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Lietuvos dirvožemių charekteristika
Dirvožemis ir jo derlingumas. Dirvožemių klasifikacija. Pagrindiniai dirvožemių klasifikacijos vienetai. Dirvožemio susidarymas. Dirvožemio sudėtis. Dirvodaros procesai. Pagrindiniai Lietuvos dirvožemiai. Nuardyti dirvožemiai. Lietuvos dirvožeminis agronominis rajonavimas. Lietuvos vakarų zona. Lietuvos vidurio zona. Lietuvos rytų zona. Dirvožemiu vadinamas paviršinis žemės sluoksnis, tinkamas augalams augti. Derlingumas yra natūrali dirvos savybė aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, reikalingomis jiems augti ir vystytis. Dirvožemius galima klasifikuoti pagal įvairius požymius: fizines savybes, cheminę sudėtį, kilmę ir kt. Plačiausiai pripažintos genetinės dirvožemių klasifikacijos. Jos pagrįstos dirvodaros procesais, vykusiais praeityje ir palikusiais žymių morfologinėje dievožemių sandaroje ir dirvožemių sudėtyje. Pirmoji genetinė dirvožemių klasifikacija buvo sudaryta V. Dokučiajevo. Jos pagrindiniai bruožai išliko ir šiuolaikinėse dirvožemių klasifikacijose, kuriose labiau išryškinamos gamybinės dirvožemių savybės.
Geografijos referatas (16 pus.)

Lietuvos draustiniai
Ištrauka iš darbo. Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse. Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai.
Geografijos referatas (7 pus.)

Lietuvos geografijos konspektai
Lietuvos vardo kilmė, teritorija, dydis, sienų kaita. Lietuvos gelmių sandaros bruožai. Lietuvos reljefą sudaro 3 žemumos ir 3 aukštumos. Lietuvos geopolitinė padėtis ir jos kaita. Naudingosios iškasenos rodančios perspektyvas. Lietuvos klimato ypatybės, lemiami reiškiniai svarbiausi elementų pasiskirtis. Saulės radiacija. Atmosferos cirkuliacija. Paklotinis žemės paviršius. Elementų pasiskirstymas. Lietuvos reljefas jo kilmė, raida. Lietuvos teritorinis, administracinis suskirstymas, jo kaita, ir ateitis po 2 Pasaul. karo ir tarpukario Lietuvoje. Atmosferos tarša ir įtaka atmosferai. Požeminiai vandenys, paplitimas, panaudojimas, apsauga. Gruntinai. Mineraliniai. Geoterminiai vandenys. Lietuvos augalija. Didžiausi miškai, girios. Miškingumas jo tendencijos. Saugomos teritorijos. Savo vietovės saugomos teritorijos. Vilnius sostinė. Geografinis apibūdinimas. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apibudinimai. Lietuvos gyv. skaičiaus kaita. Natūralusis ir migracinis prieaugis. Demografinė politika. Lietuvos gamtos ištekliai, ekonomija. Gyventojų tautinė sudėtis. Tautinių mažumų geografija. Lietuviai užsienyje. Baltijos j. ir Kuršių marios. Lietuvos upės ir Nemuno geografinis apibudinimas. Dirvožemis, paplitimas, erozija, apsauga. Bendra vidaus vandenų apsauga. Lietuvos ūkio struktūra, raida, plėtros kryptys. Svarbiausi rodikliai, apibudinantys ekonominį lygį. Perspektyvios ūkio šakos. Mašinų ir metalo apdorojimo pramonė. Kasybos pramonės geografija. Kuro ir energijos pramonė. Maisto pramonė. Paslaugų sfera, struktūra ir vieta Lietuvos ūkyje. Lengvoji pramonė. Transporto geografija. Žemės ūkis. Miško pramonė. Statybinių medžiagų pramonė. Ryšiai su užsieniu. Ryšių ir informatikos plėtra Lietuvoje.
Geografijos špera/ paruoštukė (6 pus.)

Lietuvos nafta
Lietuviška nafta yra geros kokybės, slūgso labai negiliai, klimatinės sąlygos ir naftos perdirbimo galimybės naftos verslą Lietuvoje daro labai patrauklų. Todėl palyginus nedidelėje teritorijoje dirba net keturios naftos kompanijos, jau išgavusios iš žemės gelmių apie 2,5 mln. tonų naftos.
Geografijos referatas (7 pus.)

Lietuvos pramonės geografija
Pramonės geografija. Kasybos pramonės geografija. Kuro ir elektroenergetikos pramonė. Kuro pramonė. Elektroenergetika. Ištrauka iš darbo. Pramonė yra svarbi ūkio šaka. Dabartinė Lietuvos pramonė dirba sunkiomis sąlygomis. Ji labai priklauso nuo importuojamų žaliavų – metalų, medvilnės, įvairių chemikalų ir kuro (naftos ir gamtinių dujų). Labai sumažėjo Lietuvos pramonės produkcijos paklausa NVS šalyse, nes dėl aukštų kainų jos gaminiai negali konkuruoti rytuose. Vakaruose taip pat Lietuvos prekės negali būti realizuojamos dėl didelės konkurencijos bei prastesnės prekių kokybės. Naudodama vietines žaliavas, Lietuvos pramonė gamina maisto produktus, statybines medžiagas, medieną ir jos gaminius bei dalį lengvosios pramonės produkcijos (odos, avalynė, lininiai audiniai). Iš atvežtinių žaliavų gaminama tekstilės, chemijos kuro (mazutas, benzinas), mašinų pramonės produkcija. Beveik visai Lietuvoje gaminamai el. energijai reikia atvežtinio kuro (branduolinio ir mazuto bei gamtinių dujų).
Geografijos kursinis darbas (4 pus.)

Lietuvos tautinės mažumos: lenkai
Lietuvos lenkai - viena didžiausių tautinių mažumų. Tai yra antroji pagal didumą Lietuvos tautinė mažuma. Apie lenkų atsiradimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra keletas teorijų. Viena tų teorijų sako, kad lenkai Lietuvoje atsirado kaip kolonistai, kita teorija - kad lenkų kultūra šalyje išplito per Katalikų bažnyčią ir dvarus, dar viena teorija sako, kad lenkai yra seni sulenkėję šalies gyventojai. Ir iš tikrųjų, tokie istorikai kaip E.Gudavičius, M.Kosmanas, J.Bardachas tyrinėję lenkų etninės bendrijos susidarymą ir raidą Lietuvoje, nurodo, kad Lietuvos lenkai įmigravo į mūsų šalį ir asimiliavosi.
Geografijos referatas (6 pus.)

Lietuvos upės ir ežerai
Pratarmė. Upės. Požeminiai vandenys. Didžiausios upės. Ežerai. Pelkių ežeras. Seklieji ežerai. Gilieji (giliausi) ežerai. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo – ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti Jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti.
Geografijos referatas (10 pus.)

Lietuvos upės ir reljefas
Lietuvos upės ir reljefas. Nemunas. Neris. Venta. Šešupė. Mūša. Šventoji. Nevėžis. Merkys. Minija. Lėvuo. Dubysa.
Geografijos pristatymas (12 pus.)

Lotynų Amerika. Okeanija
LOTYNŲ AMERIKOS IR OKEANIJOS VALSTYBĖS: valstybės pavadinimas, sostinė, būdingos ūkio ir pramonės šakos.
Geografijos konspektas (1 pus.)

Molėtų rajono ežerai
Ištrauka iš darbo. Molėtų rajonas vaizdingas ir įdomus savo apylinkėmis. Tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų, ošia žali pušynai, ir visa tai vilioja turistus. Ežerai beveik vienodai pasiskirstę po visą rajoną. Prie pat Molėtų miesto tyvuliuoja Dūriai, Luokesai, Ilgynas, Siesartis… Dubingius skalauja Asvejos (Dubingių) ežeras. Labai įdomu nuvažiuoti pažvejoti prie Smėlinio, Asio, Alaušo, Perkalnio ir kitų ežerų. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvoje lovinio tipo Asvejos ežeras. Jo ilgis – apie 30 km, vidutinis plotis – 340 m. Ežeras labai gilus: vidutinis gylis – 15 m, o kai kur – net 50 m.
Geografijos referatas (2 pus.)