Referatai Kursiniai Diplominiai

Henriko Radausko eilėraščio "Pasaka" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Henrikas Radauskas buvo (ir yra) vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Svarbiausias skirtumas yra lyrinio subjekto vaidmuo eilėraštyje - jis nesiekia išsakyti savo jausmų, o pasakoja istorijas, pats jose nedalyvaudamas, arba tiesiog su ironija stebi pasakojamą istoriją. Šį H. Radausko kūrybos bruožą galime pastebėti ir eilėraštyje “Pasaka”. Jame nėra aprašomi jausmai, filosofiniai apmąstymai, nesiskundžiama ir nedžiūgaujama. Eilėraštyje tiesiog raiškiai pavaizduojama pasaka, jos kelionė tarp žmonių ir įtaka, kurią ji daro.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Henriko Radausko eilėraščio "Pasikalbėjimai šunų" interpretacija
Henrikas Radauskas – lietuvių poetas modernistas, pirmuosius savo kūrinius išleidęs XXa. Šis poetas žavi savo išskirtinumu: jo eilėraščių nepersmelkia XXa. politiniai įvykiai, juose aukštinamas grožis ir menas, tobula forma ir kūryba. Nuo pat pirmojo rinkinio "Fontanas" poetą domina tik vidiniai poezijos dėsniai, meno vertybių skalė.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Henriko Radausko eilėraščio "Rytas geležinkelio stoty" interpretacija (1)
Ištrauka iš darbo. H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks, kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų originali, savita, o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”. Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia, išreiškiamos H.Radausko idėjos, jo filosofija. Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama, permainų, naujovių, laisvės dvasia. Vaizduojamas naujos eros, naujo pasaulio gimimas, veržlus naujovių atėjimas.Bet visos šios naujovės - tai ne dangaus dovana, tai atkaklaus darbo rezultatas.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)


Henriko Radausko eilėraščio "Rytas geležinkelio stoty" interpretacija (2)
Ištrauka iš darbo. H.Radauskas- žymus XX a. vidurio poetas modernistas, lietuviško eilėraščio poetas. Jo eilėraštis yra sudėtingos struktūros, siejasi su mitais ir kultūros vaizdais. H.Radauskui būdingas netikėtumo efektas, garsų ir spalvų asociacijos. Tai raišku mano interpretuojamame eilėraštyje „Rytas geležinkelio stoty “. Jau pats pavadinimas mums pasako, apie ką yra šis eilėraštis- apie rytą geležinkelio stoty. Apie perėjima nuo tamsios ir neramios nakties į šviesų ir saulėtą rytą, apie linksmus ir besidžiaugiančius paukštelius, arba apie verkiančias rasas, kad reiks joms nudžiūt.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Henriko Radausko eilėraščio „Pirmasis ledas“ interpretacija
Eilėraštis ir interpretacija. Ištrauka iš darbo. Estetinis vaizdas, pasakiškas, nerealus pasaulis, kuriame gali įvykti bet kas – tai, kas būdinga modernisto H.Radausko poezijai, panašiai į pasakojimą, turintį veiksmo pradžią, vystymąsi, kulminaciją ir atomazgą. Kaip tik todėl poeto kūryboje neatsispindi asmeninis gyvenimas ar tėvynės ilgesys (kitaip nei poetų S.Nėries ar B.Brazdžionio, gyvenusių toli nuo Lietuvos, kūryboje), nors pokario metais H.Radauskas emigravo į JAV. Viso to atsisakoma ir kaip pagrindinis poezijos tiklas iškeliama grožio samprata, estetinis išgyvenimas, gyvenimo akimirkos vertinimas, jos branginimas. Kaip tik toks ir yra eilėraštis „Pirmas ledas”. Šiuo eilėraščiu H.Radauskas leidžia skaitytojui pajusti gamtos grožį, galią ir svarbą.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)


J. Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – XIX a. Lietuvių rašytojas – realistas. Jis buvo realizmo pradininkas Lietuvoje, tačiau jo kūryboje atsispindi ir modernizmo idėjos. Rašytojas savo kūriniuose bandė skverbtis į žmogaus vidinio pasaulio gilumas, jausmai jam netgi buvo svarbesni už patį įvykį. Pats Biliūnas gyvenimą baigė labai anksti, bet per trumpą laiką sukūrė ne vieną kūrinį tapusį lietuvių literatūros klasika. Apysaka „Liūdna pasaka“ – svarbiausias rašytojo kūrinys. Jame susipina istoriniai įvykiai, to meto žmonių gyvenimas ir jausmai.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


J. Biliūno apsakymo "Ubagas" ištraukos interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – XX a. pradžios rašytojas, jauniausias lietuvių literatūros klasikas, lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Kūrė daugiausia apsakymus, tačiau yra ir kitokio žanro kūrinių, pavyzdžiui, jaunystėje rašyti eilėraščiai, apysaka „Liūdna pasaka“. Savo įsimintiniausius kūrinius – apysaką „Liūdna pasaka“, apsakymus „Brisiaus galas“, „Ubagas“, J. Biliūnas parašė jau savo gyvenimo pabaigoje. Šie kūriniai pasižymi ypatingu taiklumu, aštrumu – rašytojas rašė taupiais žodžiais, tačiau pasakė labai daug. Šiuose kūriniuose J. Biliūnas nagrinėja aktualias ir skaudžias temas – nelaimingas, nuskriaustas žmogus, likimo smūgiai, sąžinės graužatis, užuojauta vargstančiam.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“ interpretacija
Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Pereinant prie apysakos analizuojamos ištraukos, pirmoje pastraipoje, pirmuoju sakiniu yra nusakoma vieta „Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau stovėjo pačiame miške“ tai galime suvokti jog kūrinio erdvė yra plati, atvira, pasakotojui gerai pažįstama, nes jis puikiai jaučiasi, į šia vietą atvažiuoja pailsėti. Sekančiu sakiniu dar tiksliau yra nusakoma aplinka ,,Aplink vasarinį namą kvepiančios pušys ir eglės atkaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė...“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Jonas Biliūnas. "Ubagas"
Pirmasis kūrinio segmentas nukelia skaitytoją į prisiminimų erdvę, kur pasakotojas , kalbąs pirmuoju asmeniu, piešia senelio Sabaliūno paveikslą vaiko akimis. Šis segmentas yra taip pat ir savotiška šios ištraukos užuomazga, kur retorikos gausa erdvei suteikia nostalgijos. Ryškaus tautosakinio motyvo ( sodžius su bitėmis) kontekste Sabaliūnas vaizduojamas kaip doras ir dosnus žmogus , o tai ypač pabrėžia glaudžiai aprašomas jo santykis su gyvąja gamta (labai mylėjo bites)...
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)


Jono Biliūno "Baltasai šešėlis" interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios lietuvių rašytojas, kilęs iš Anykščių krašto. J. Biliūnas nuo pat vaikystės buvo pasiligojęs, anksti neteko abiejų tėvų, tačiau daug mokėsi, buvo doras, darbštus, sąžiningas, mylėjo tėviškę. Šie asmenybės bruožai veikė ir J. Biliūno kūrybą – rašytojas kūrė kūrinius meilės („Ji ir Jis“), laisvės ir pasiaukojimo („Laimės žiburys“), moralinės skriaudos ir kaltės („Ubagas“, „Lazda“), nereikalingojo („Brisiaus galas“) ir žmonių susitikimo („Tikėjimas“) temomis. Svarbiausias Jono Biliūno kūrinys yra apysaka „Liūdna pasaka“, kurioje atsispindi bene visos šiam rašytojui rūpėjusios temos. Kūrinys prasideda lyrine įžanga, pavadinta „Baltasai šešėlis“, kuri yra tarsi visiškai nesusijusi su pačia „Liūdna pasaka“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)


Puslapiai
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |