• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Justino Marcinkevičiaus eilėraščio "Septintoji meilės elegija" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Justinas Marcinkevičius – poetas, rašantis aktualiomis tautai temomis: Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Jo kūryba dažnai būna patarianti, nurodanti esamas blogybes, graudinanti skaitytoją. Galima J. Marcinkevičių netgi pavadinti „ poetu su ašara akyse“. Eilėraštyje „Septintoji meilės elegija“ jo kuriamas lyrinis „aš“ liūdnai ir ilgesingai kalba apie gimtinę.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Justino Marcinkevičiaus kūrinio: Mažvydas ištraukos interpretacija
Justinas Marcinkevičius – žymus klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, poemų ir poetinių dramų kūrėjas. Gyvenimo laikotarpis, kuriuo jis gyveno (Antrasis pasaulinis karas, pokaris) lėmė tai, kad kūrybos centre atsidūrė Lietuva, jos tauta ir kalba. Rašytojo istorijos pojūčiai - dramatiški, galbūt todėl jis ėmė kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, daug dėmesio skirdamas istorinėms asmenybėms. Puikus to pavyzdys – drama apie lietuviško žodžio puoselėtoją „Mažvydas“. Joje „atsispindi“ žmogaus įsipareigojimas tėvynei, jos kultūrai, kalbos išlikimui, o kartu ir nenykstanti meilė atgailos jausmas. Taip pat ryškus idealo ir tikrovės konfliktas. Tai atskleidžiama ir nagrinėjamoje dramos ištraukoje.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)

Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija
Poetinė drama "Mažvydas" – Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija (2)
Justinas Marcinkevičius – lietuvių tradicinio modernizmo atstovas, žymus poetas. Jo žanrų įvairumu pasižyminčio kūrybinio kelio svarbiausi darbai: poemos, eilėraščiai, dramos, esė, apysaka „Pušis, kuri juokėsi“. Draminė trilogija, susidedanti iš „Mindaugo“, „Mažvydo“ ir „Katedros“ – istoriniais faktais paremtas ir didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukęs poeto kūrinys. Vidurinę vietą trilogijoje užimantį „Mažvydą“ autorius pavadino „trijų dalių giesme“, nes iš trijų dalių susidedančiai poetinei dramai suteikti pavadinimai, sentencijos: „...bet gelbėk mus nuo pikto...“, „Aš esu gyvenimo duona“ ir „Teaplenkia mane ši taurė“.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija (3)
Šioje kūrinio ištraukoje vyksta Mažvydo ir Milkaus dialogas. Iš Milkaus žodžių („Aš nežinau, ganytojau!“) pastebime, kad Mažvydas jam ir visiems kitiems kūrinio veikėjams yra labai svarbus asmuo. Į Mažvydą kreipiamasi kaip į Kristų („ganytojau“). Tai parodo jo ypatingą padėtį visuomenėje.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Kristijono Donelaičio „Metų“ ištraukos interpretacija (1)
Ištrauka iš darbo. XVIIIa. Kristijonas Donelaitis parašė epinę didaktinę poemą „Metai“. Šio kūrinio tikslas – pavaizduoti tuometinį būrų gyvenimą, buitį, socialinę padėtį. Keturi metų laikai visa tai leidžia aprėpti, todėl poema skirstoma į keturias dalis: „Pavasario linksmybės“ , „Vasaros darbai“ , „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Visose dalyse vaizduojama žmogaus ir gamtos paralelė. Žmogaus ir gamtos gimimas, žydėjimas, vaisių užauginimas ir mirtis.
Lietuvių kalbos interpretacija (1 pus.)

Kristijono Donelaičio „Metų“ ištraukos interpretacija (2)
Ištrauka iš darbo. Kristijonas Donelaitis – didis Mažosios Lietuvos dainius, ne tik padėjęs pamatus grožinei lietuvių literatūrai, bet ir padaręs didelį indėlį į Lietuvos istoriją. Žymiausias pasaulietinės literatūros pradininko Lietuvoje K.Donelaičio kūrinys yra „Metai”, kurį pats autorius skiria ir rašo ne karaliams, ne ponams, o paprastam lietuviui baudžiauninkui, kuris ir susilaukia daugiausiai dėmesio šiame giesmių cikle. K. Donelaičio „Metus” sudaro keturios dalys, papuoštos skambiais pavadinimais: „Pavasario linksmybės”, „Vasaros darbai”, „Rudens gėrybės” ir „Žiemos rūpesčiai” ir drauge sukuriančios ypatingai gražų Lietuvos kaimo peizažą.
Lietuvių kalbos interpretacija (3 pus.)

Kristijono Donelaičio "Metų" ištraukos interpretacija (3)
Kristijono Donelaičio poema “Metai” yra pirmas didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys, parašytas lietuvių kalba., savo turiniu, nauju požiūriu į valstietį “būrą” bei stilistiniu santūrumu reikšmingas Lietuvos literatūros istorijoje. “Metai” yra sudėtingas daugiaplanis kūrinys, kuris neturi vientiso siužeto. Poemos forma, eiliavimo būdas, daugelis kitų išraiškos priemonių siejami su antikine literatūra. Poemoje nemažai krikščioniškų pamokymų, citatų ir Biblijos perpasakojimų.
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Kristijono Donelaičio poemos "Metai" ištraukos interpretacija
Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai- poema "Metai", sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. "Pavasario linksmybių" epizode aprašomas vaizdingas ir svarbus pasakojimas apie gandrą...
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)

Kristijono Donelaičio poemos "Metai" ištraukos iš ",Rudens gėrybių" interpretacija
Kristijonas Donelaitis – XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį tekstą - didaktinę, epinę poemą ,,Metai“. Šiame kūrinyje stilių dominantė sukuria epinį būrų gyvenimo paveikslą. Sutinkame iš antikos atkeliavusį hegzametrą, klasicizmo pamėgtą didaktiką, baroko šiurkščius, grubius posakius, hiperbolizuotą būrų gyvenimo scenų vaizdavimą, švietimo pamokymus bei renesanso humanistines idėjas
Lietuvių kalbos interpretacija (2 pus.)